Kalbėdamas apie darbus po rinkimų G. Nausėda didžiausią dėmesį skyrė apibrėžti pagrindiniame savo tikslams: tai yra socialinių atskirčių mažinimui ir Lietuvos interesų apgynimui užsienio ir saugumo politikos prasme. Tačiau tarp eilučių buvo galima aiškiai just, kad G. Nausėda laukia nesulaukia Seimo rinkimų, po kurių tikisi, kad susiformuos jam palanki valdančioji dauguma: pavyzdžiui, jis kalbėjo, kad kai kuriuos darbus padaryti prielaidos susiformuos, kai bus nauja valdančioji dauguma.
Kokie naujos kadencijos tikslai?
„Kita kadencija, skambės banaliai, taip pat nebus lengva. Aš atidžiai stebiu įvykius pasaulyje ir matau, kad geopolitinė situacija susiklosčiusi šiuo metu, deja, liks sudėtinga. Mes ir toliau turėsime be išlygų ir visomis galiomis remti Ukrainą, siekti tarptautinės bendrijos dėmesio išlaikymo Ukrainai. Tai nebus paprasta padaryti, kadangi, kaip jūs puikiai matote, atsiranda naujų karštųjų taškų pasaulyje. Mes remsime Ukrainą ne tik kariniu požiūriu, mes remsime politiškai, ekonomiškai, mūsų balsas Europos Sąjungos ir kituose formatuose skambės garsiai ir mes mėginsime įtikinti tuos, kurie abejoja ar jaučiasi pavargę nuo tos paramos. Žodis „pavargęs“ šioje vietoje netinka, toks mano įsitikinimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Dėmesio prezidentas skyrė ir Artimųjų Rytų konfliktui, kur Izraelis kaunasi Gazos ruože prieš „Hamas“, tačiau dėl to kenčia maždaug 2,2 mln. gyventojų populiacija, uždaryta į teritoriją, kuri savo plotu yra mažesnė už Vilniaus. „Žmogaus gyvybė yra svarbi visur“, – teigė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie vidaus politikos tikslus prezidentas G. Nausėda negalėjo nuslėpti, kaip laukia naujos valdančiosios daugumos susiformavimo. Su konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta dauguma prezidentui nepavyko labai sklandžiai bendradarbiauti. Seimo rinkimai numatomi spalio mėnesį, reitingai sėkmę juose žada centro kairės politinėms partijoms, tačiau kol rinkimai neįvykę, tol aiškumo šioje srityje nėra.
„Ekonominėje politikoje aš ketinu ir toliau būti aktyvus ir matau realias prielaidas padaryti daug konkrečių darbų jau suformavus naują valdančiąją daugumą. Nenoriu spėlioti, kokia ta valdančioji dauguma bus, bet per tuos penkerius metus pasikeičiau ir aš. Pasikeičiau ta prasme, kad suprantu, jog rezultato kartais siekti tenka ilgesnį laiką, tenka turėti daugiau kantrybės ir ne visi rezultatai pasiekiami kavalerine ataka. Kai kuriuos rezultatus tenka pasiekti pozicine apgultimi, kartais nuo idėjos subrandinimo iki jos įgyvendinimo praeina keleri metai “, – teigė prezidentas.
Kritikavo Šimonytės Vyriausybę
Prezidentas teigė, kad gerovės valstybės tikslai išlieka labai svarbūs, nes visos visuomenės grupės turi turėti lygias galimybes prieiti prie vaišių stalo. Vaišių stalu jis apibūdino ne tik adekvačių pajamų užtikrinimą pensininkams ar socialinių išmokų gavėjams, bet ir galimybę vaikams iš skirtingų socialinių sluoksnių turėti lygias starto galimybes.
„Norint, kad šalyje būtų daugiau teisingumo mes turime kalbėti apie sąžiningą visų Lietuvos žmonių prieigą prie to vadinamojo vaišių stalo. Vaišių stalas, tai nebūtinai reikia suvokti materialia šio žodžio prasme. Taip, materialūs dalykai, pajamos, pensijos yra svarbu ir aš šitoje vietoje nenustosiu raginti didinti socialines išmokas ir pensijas, nes, mano įsitikinimu, tai yra teisinga, bet tas dalyvavimas bendrajame gėryje yra susijęs ir su tais dalykais, kurie nėra materialaus pobūdžio. Pavyzdžiui, turiu omenyje, vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų galimybes pradėti savo ugdymą kiek galima anksčiau ir pradėti jį valstybės lėšomis, jei šeimos padėtis yra finansiškai pažeidžiama arba tėvai turi blogų socialinių įpročių“, – pasakojo G. Nausėda.
G. Nausėda švelniai pakritikavo esamą Vyriausybę dėl daugybės reformų įgyvendinimo vienu metu, nors tuo pasiekiama tik sumaištis. „Norėtųsi, kad šiuo metu vykdomos reformos daugelyje gyvenimo sričių būtų geriau apgalvotos, kad jos turėtų labai aiškius galutinius ir tarpinius tikslus ir kad kartais me neužsibrėžtume ir nepradėtume įgyvendinti pernelyg daug reformų tuo pačiu metu“, – spaudos konferencijoje sakė išrinktasis politikas.
Šiuo atveju buvo kalbama apie reformas švietimo srityje, nes tarpiniai vienuoliktokų atsiskaitymai labai aiškiai pademonstravo, kad jiems nebuvo pasiruošta, nors tais pačiais metais buvo diegiamos atnaujintos bendrojo ugdymo programos nelyginėse mokinių klasėse, nebuvo išleistų visų vadovėlių, o dar laukia įtraukusis ugdymas, daug diskutuojama apie mokyklų tinklo problemas.
Neplanuoja remti konkrečios politinės partijos
Nors prezidento rinkimuose G. Nausėdą rėmė Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai ir Jono Pinskaus Regionų partija, bet prezidentas prieš artėjančius Seimo rinkimus neplanuoja paremti nė vienos politinės jėgos, nes tai nėra prezidento vaidmuo. Lietuvoje prezidentas yra nepartinis.
„Prezidento vaidmuo ir, neslėpsiu, interesas yra veiksminga valdančioji dauguma, kuri norėtų ne stumdytis pečiais, o bendradarbiauti, plėtoti dialogą su prezidentu ir aš matau geras prielaidas, kad tai atsitiks“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak prezidento, tikriausiai yra gerokai daugiau politinių partijų, kurios neatsisakys bendradarbiauti su prezidentu ir kurios turi panašius tikslus.
O į Ingridos Šimonytės ministrų kabineto sudėtį G. Nausėda ketina pasižiūrėti kritiškai. „Kartoti tą mantrą, kad kažkas blogai dirba ir nieko nedaryti, tai ne, man tas dalykas nėra priimtinas. Ir man nėra priimtina po truputį pučiama nuostata arba naratyvas, kad tai daugiau mandagumo veiksmai, mandagumo atsistatydinimas ir prezidentas iš mandagumo turi visus patvirtinti. Nemanau, kad šiuo atveju žodis mandagumas yra pats tinkamiausias, čia toks naujadaras, kuris staiga sugalvotas. Visada yra galimybė daryti kažką geriau. Ir jeigu egzistuoja problemos, jas spręsti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pirmiausia norint kalbėti apie naujos vyriausybės suformavimą, dar reikia kad Seimas patvirtintų premjerės kandidatūrą“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas, ar mato prasmę siūlyti naujus ministrus esamai vyriausybei, kai iki Seimo rinkimų liko tiek nedaug laiko, prezidentas kalbėjo, kad prasmę mato, bet su išlyga, jog tai nebus atsitiktiniai žmonės. Jis pabrėžė, kad tai sakydamas mintyse turi labai konkrečias pavardes, bet pasirinko apie jas nekalbėti.
Rinkimų naktį G. Nausėda sakė, kad planuoja atnaujinti savo komandą, daug kalbėjo apie regionų problemas, kuriems ketina skirti dėmesio. Savo rinkimų kampanijos metu G. Nausėda aplankė daugybę regionų, todėl galima tikėtis, kad besilankydamas išgirdo ne vieną skundą.
Prezidentas taip pat sako, kad antrojoje kadencijoje, kaip ir pirmojoje, reikės daug dėmesio skirti užsienio politikai, nes draugų ir partnerių telkimas yra esminis Lietuvos saugumo garantas.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už G. Nausėdą balsavo 879 tūkst. gyventojų, tai sudarė 74,43 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. Už Tėvynės sąjungos iškeltą kandidatę, premjerę Ingridą Šimonytę savo balsą atidavė 284 tūkst. gyventojų arba 24,06 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų.
