Pirmadienį į posėdį rinkosi prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba. Anot I. Šimonytės, ekspertai nekalbėjo apie naujus karantino atlaisvinimus, o daugiausiai diskutavo apie vakcinaciją, apie vakcinų užsakymus Europos Sąjungoje, masinio imuniteto pasiekimą, kiek reikėtų vakcinacijos ar kitokios imunizacijos, kad būtų galima sakyti, kad visuomenė daugiau mažiau saugi.
„Tikrai nebuvo jokios diskusijos apie karantino režimo pakeitimus“, – tikino I. Šimonytė.
Ji teigė, kad šį trečiadienį jokių svarstymų dėl karantino pakeitimo Vyriausybės posėdyje nebus.
Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų per dieną vis dar skaičiuojama virš tūkstančio, I. Šimonytė situaciją vertina kaip stabilią.
„Taip, skaičiai nėra džiuginantys, bet negaliu pasakyti, kad jie auga. Jie yra labai panašiame 1,2 tūkst. lygmenyje jau, jei neklystu, trečia savaitė.
Reiškia, kad Vyriausybė intensyviai testuoja, atliekama labai daug testų, vykdomi epidemiologiniai atvejų tyrimai, kurios vykdo NVSC, yra žmonės siunčiami į izoliaciją, manau, kad dabar daug efektyviau valdoma situacija židiniuose, kur yra nustatomi įvairūs protrūkiai, <...> paraleliai vyksta vakcinacija, kur stengiamės nepamesti tempo.
Sakiau tą prieš kelias savaites ir dabar tą pakartosiu, kad svarbiausias rodiklis, kuris, mano nuomone, dabar turi būti vertinamas – situacija ligoninėse“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.
„Noriu priminti, kad prieš kokias tris, keturias ar penkias savaites jūs du mėnesius manęs kasdien klausinėjote, kada mes laisvinsime karantiną, dabar jūs manęs klausinėjate, kodėl mes tą karantiną palaisvinome. Man atrodo, kad situacija yra nemaloni, bet ji yra stabili“, – pridūrė premjerė.
Pasak jos, jei situacija neblogės, kažkokių papildomų griežtinimų Vyriausybė nesiims. I. Šimonytės teigimu, galbūt kitą savaitę gali būti svarstomi karantino pakeitimai, tačiau ministrė pirmininkė, jos žodžiais, iš anksto žadėti nenorėjo.
Šimonytė: jei EVA leis „Pfizer“ vakcina skiepyti paauglius, apsispręsti leis ir Lietuva
Jei Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtintų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 naudojimą 12-15 metų paaugliams. Apie tai I. Šimonytė antradienį kalbėjo LRT radijui po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį priėmė tokį sprendimą.
„Kol nėra EVA sprendimo dėl to, tai tokio sprendimo ir nėra Europos Sąjungoje. Bet jei EVA įregistruotų tokią vaisto naudojimo dokumentacijos pataisą, tai, žinoma, tos galimybės būtų suteiktos ir kadangi jokio privalomo skiepijimo nėra, tai akivaizdu, kad tai būtų apsisprendimas kiekvienos šeimos“, – teigė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad, kaip ir skiepijant vaikus nuo erkinio encefalito ar kitų ligų, šiuo atveju taip pat būtų privalomas tėvų sutikimas.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad nuo birželio mėnesio Lietuva tikisi sulaukti pusantro karto didesnių „Pfizer-BioNTech“ vakcinos siuntų nei gauna šiuo metu.
„Vasarai įpusėjant „Pfizer“ tiekimai bus didesni ir pagrindiniai tiekimo kiekiai tenka antram ir trečiam ketvirčiui ir ypatingai antro ketvirčio pabaigai, tai yra birželio mėnesiui“, – sakė ji.
Anot ministrės pirmininkės, artimiausiomis savaitėmis taip pat tikimasi sulaukti ir didesnių „Johnson & Johnson“ vakcinos siuntų.
Kanada praėjusią savaitę tapo pirmąja valstybe, leidusia skiepyti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo koronaviruso 12 metų ir vyresnius vaikus. Pirmadienį tokį sprendimą priėmė ir JAV maisto ir vaistų administracija, anksčiau šia vakcina leidusi skiepyti 16 metų ir vyresnius paauglius.
Europos vaistų agentūra pirmadienį pranešė pradėjusi svarstyti galimybę suteikti leidimą vaikus skiepyti šia vakcina ir Europos Sąjungoje. Vertinimo rezultatai gali būti pateikti dar šį mėnesį.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą masinio vakcinavimo planą, Lietuvoje nuo gegužės pabaigos bus skiepijami ne jaunesni nei 16 metų gyventojai.
Nuo 16 metų bus galima skiepytis tik „Pfizer“ vakcina, kitų gamintojų vakcinos yra numatytos žmonėms nuo 18 metų
