Pasak premjerės, ji laikosi nuomonės, kad prieš kiekvieną tarybą vertinant darbotvarkę reikėtų susitarti, kieno atstovavimas duotų daugiau vertės.
„Aš esu prezidentą informavusi apie savo nuomonę jau prieš kurį laiką, kadangi šią savaitę neįvyko susitikimas prezidento su manimi pirmadienį, tai aš jį taip pat informavau apie savo nuomonę šią savaitę papildomai ir raštu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Mano nuomonė yra tokia, kad yra įmanoma prieš kiekvieną tarybą, vertinant tarybos turinį, sutarti, kieno atstovavimas konkrečiai toje taryboje duotų daugiau vertės Lietuvai“, – teigė premjerė.
Ji sakė atsakymo iš Prezidentūros dar nesulaukusi.
Į klausimą, kiek jai pačiai svarbus dalyvavimas EVT, premjerė atsakė, kad „čia klausimas ne tas, aktualu man ar ne man, ne Šimonytei ar Nausėdai tai aktualu, tai tarpinstitucinės sąrangos ir logikos klausimas“.
„Kažkada, kai vadovų tarybos buvo gana retos ir klausimai, kurie ten svarstomi, aiškiau pasidalindavo pagal turinį, viena būdavo labai ryškiai ekonominė, kita būdavo labai ryškiai geopolitinė, dabar ES integracijai gilėjant, atsirandant daugiau bendrų sprendimų, vidaus politikos darosi labai daug“, – pažymėjo premjerė.
„Mano nuomone, ES reikalai nėra užsienio reikalai, ir aš tos nuomonės nuosekliai laikausi tek laiko, kiek mes esame ES. Ir aš manau, kad Vyriausybės kanceliarija arba Ministro pirmininko tarnyba, kada koordinavo šitą procedūrą iki 2009 metų, tai buvo logiškesnis sprendimas, nei kai tai daro Užsienio reikalų ministerija, nes užsienio reikalai, santykiai su trečiosiomis šalimis yra viena, bet didžioji dalis darbotvarkės vis tik yra vidiniai klausimai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ji sakė girdinti oponentų argumentus, kad prezidentas atstovauja valstybei, bet pabrėžė, kad „premjeras atstovauja Vyriausybei, o tas darinys vadinasi valstybių ir vyriausybių vadovų taryba, to irgi nereikėtų pamiršti“.
„Bet aš tikiu, kad yra įmanoma pasiekti sutarimą mūsų Konstitucijos rėmuose“, – pridūrė I. Šimonytė.
Klausiama, ar tikisi sulaukti prezidento atsakymo ir kokių veiksmų valdantieji imtųsi, jei nebus atsakyta, I. Šimonytė kėlė klausimą dėl mandato suteikimo atstovauti šaliai tvarkos.
„Manau, kad į bet kokį kausimą ar pasiūlymą yra mandagu atsakyti, bet jeigu nebus atsakyta, irgi bus atsakymas. Tuomet galbūt tų diskusijų gali būti įvairių, tuomet galima kelti klausimą, kiek yra logiška dabartinė mandatavimo tvarka. Prezidentas nėra mandatuojamas, jo negali Seimas mandatuoti, skirtingai nuo ministro pirmininko, kuris gali būti mandatuojamas pagal nustatytą procedūrą, ir, jei nesilaiko mandato, nukrypsta nuo mandato, jam galima taikyti įvairias poveikio priemones, įskaitant ir nepasitikėjimą juo Seime. Santykis prezidento su Seimu yra visai kitas, tada kaip turėtų (vykti) pozicijų rengimas, tvirtinimas ir atsiskaitymas už jas galbūt yra vertas diskusijų klausimas“, – kalbėjo premjerė.
Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis šalies vadovo poziciją dėl Seimo komitetų raginimo bei premjerės kreipimosi BNS žadėjo pateikti ketvirtadienį.
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį paragino prezidentą ir premjerę patiems sutarti, kas turėtų Lietuvai atstovauti artimiausioje EVT.
Sprendime G. Nausėda ir I. Šimonytė raginami „sutelkti jėgas ir iki kito Europos Vadovų Tarybos posėdžio birželio mėnesį susitarti dėl tinkamiausio Lietuvos atstovavimo ginant Lietuvos interesus Europos Vadovų Taryboje, atsižvelgiant Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose svarstomus klausimus“.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, konservatoriai ėmė kelti, laimėję Seimo rinkimus.
Jie buvo užsiminę apie galimybę priimti specialų įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
Prezidentas G. Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
