Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai, gavę žinių apie grasinimus nužudyti bei sunkiai sutrikdyti dabar jau buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sveikatą, buvo priversti imtis specialių veiksmų – buvo ne tik sustiprinta Vyriausybės vadovo apsauga, bet ir kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą.
„Tikrai nesu susipažinusi su teismo sprendimu. Manau, kad grasinimai yra ne tai, kuo reikėtų dalintis visuomenės nariams. Nesvarbu, ar tai grasinimai politikams, ar kaimynams. Tikrai nežinau tos situacijos aplinkybių. Neslėpsiu, kad ir pati susilaukiu įvairiausių palinkėjimų ar kartais kokių nors žinučių, kurios gali skambėti visaip.
Tiesa, kol kas pagrindo kreiptis į teisėsaugą pati nemačiau. Politikų ir kitų matomų žmonių tokia dalia, kad jie susilaukia visokių žodžių iš aplinkinių, dažnai anoniminių. Aš kartais sakau, kad jei kažkas mano nori ką nors pasakyti, būtų gerai, kad turėtų drąsos įsivardinti ir vardą ir pavardę, tiesiog, kad galėtume kalbėti kaip gyvas žmogus su gyvu žmogumi, o ne su botu ar anoniminiu profiliu“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, neturėtų būti įsivaizdavimas, kad tokie veiksmai yra toleruotini, nes yra pavyzdžių, tarkime Lenkijoje, kai neapykanta konkrečiam politikui baigiasi to žmogaus mirtimi.
„Gal kartais kažkam gali atrodyti, kad tai yra nerimti dalykai, bet, manau, institucijos, kurios tai vertina, vertina rizikas pagal savo metodiką ir patirtį. Tada, kada reikia imtis papildomų veiksmų, jų imasi“, – sakė I. Šimonytė.
Kaip rašo portalas delfi.lt, apie tai, kad gali būti įvykdytas išpuolis, VAD apsaugininkai informavo ir S. Skvernelį, ši informacija buvo žinoma ir tuomečiam jo patarėjui Tomui Beržinskui.
Tai paaiškėjo tik dabar, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuri buvo iškelta Šiaurės Airijoje gyvenančiam emigrantui – anksčiau neteistas, bet VAD apsaugininkams gerai žinomas Kauno apskrities gyventojas Darius Barčauskas buvo nuteistas dėl grasinimų nužudyti S. Skvernelį.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų gegužės 15 ir birželio 10 dienomis Šiaurės Airijoje esančiame Belfasto mieste gyvenantis D. Barčauskas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programėle „Messenger“, parašė dvi žinutes S. Skverneliui.
Šiose žinutėse politikas ne tik buvo užgauliojamas, bet ir sulaukė grasinimų susidoroti. Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių prokurorų, savo parašytomis žinutėmis D. Barčauskas sukėlė „pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, dėl ko VAD ėmėsi atitinkamų veiksmų“.
Tai nebuvo pirmosios žinutės, kurias emigrantas buvo atsiuntęs S. Skverneliui – VAD pareigūnai buvo susisiekę su D. Barčausku ir jį buvo įspėję dėl netinkamo elgesio, bet nepraėjus nė mėnesiui vyras atnaujino susirūpinimą keliančią komunikaciją S. Skvernelio atžvilgiu.
Tuo metu D. Barčauskas tikino, kad, nors ir rašė žinutes tuomečiam premjerui, tačiau prisiekinėjo, jog savo grasinimų nebūtų įvykdęs.
Kaip rašo delfi.lt., S. Skvernelis neslėpė, kad dėl savo užimamų pareigų suprato, jog gali būti ir priešingai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų, iš kurių gali sulaukti įvairaus pobūdžio replikų, atsiliepimų, žinučių, tačiau ne visada yra linkęs į jas reaguoti.
„Tačiau šios žinutės, o ypač žinant, kad tai jau pakartotinos, tikrai privertė sunerimti, – prisipažino S. Skvernelis. – Nors to asmens asmeniškai nepažįstu ir jokių asmeninių reikalų nesu turėjęs, tačiau akivaizdu, kad asmuo yra nusiteikęs priešiškai ir agresyviai mano, o gal net ir mano šeimos atžvilgiu, todėl jaučiu, kad tokie grasinimai gali būti realizuoti.“
Tuometis premjeras teigė, kad nors ir yra saugomas VAD pareigūnų, tačiau dėl tokio D. Barčausko poelgio nuolat patiria baimę ir stresą dėl savo šeimos.
D. Barčauskui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė pažymėjo, kad teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo kaltės.
„Kaltinime nurodyti grasinimai buvo realūs ir sudarantys pakankamą pagrindą S. Skverneliui bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, ir šios aplinkybės buvo suprantamos kaltinamajam“, – pažymėjo teismas.
Skirdama bausmę D. Barčauskui teisėja atsižvelgė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
„Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į įstatyme numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Barčauskui paskyrus prokuroro siūlomą baudos bausmę“, – nuteistajam teismas skyrė 60 MGL dydžio baudą, bet kadangi byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, D. Barčauskui nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 40 MGL (2 tūkst. eurų) dydžio baudą.
Nuteistasis šią baudą privalo sumokėti per du mėnesius.
