Premjerė nedramatizavo, kad biudžetas priimtas vos daugiau nei pusės Seimo narių balsų dauguma.
„Tai tokio daugiau mažiau dydžio yra dauguma. Nieko čia neturėtų labai stebinti. Svarbiausia, kad dauguma balsavusių, o ne traukusių korteles, biudžetas buvo patvirtintas. Reiškia nebus vienos dvyliktosios šių metų, kas būtų reiškia gerokai kuklesnes daugelio žmonių galimybes. Čia tokia rizika ir buvo, kaip ir kasmet“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė tikino, biudžetas yra svarbus vien dėl to, kad valstybei gerokai geriau turėti biudžetą, nei jo neturėti.
„Dar turbūt nebuvo nė vienų metų, kai valstybė būtų neturėjusi biudžeto. Žinoma, galima išbandyti ir tą vieną dvyliktąją, turint mintyje, kad dabar nėra ta situacija kaip 2008–2009 metų sandūroje, kai viena dvyliktoji būtų reiškusi tiesiog kažkokį neįgyvendinamą biudžetą. Tai šiuo atveju, tiesiog būtų kažkas šių metų lygyje. Kažkas pasakytų, kad nėra blogai, bet tada tų padidėjimų, kurie yra biudžetuose suplanuoti, negalėtume realizuoti, nei darbo užmokesčio, nei kitų išlaidų, kurių tikrai ne taip mažai yra“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė tikėjosi, kad už kitus du biudžetus – „Sodros“ ir sveikatos draudimo – Seimo nariai balsuos noriau.
Seimas antradienį priėmė 2022 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas.
Pensininkai
Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl priimtų pakeitimų didžiausią teigiamą poveikį turėtų pajusti daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėję asmenys ir gaunantys mažiausias pensijas.
Taip pat nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas gaus visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.
Pensijoms kitąmet iš viso skirta 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Lietuvoje yra apie 600 tūkst. senatvės pensininkų.
Tėvai
Vaiko išmoka kitiems metams išlieka 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, bet vadinamieji vaiko pinigai šiek tiek augs nuo 40 iki 42 eurų didėjant pačiai BSI. Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro iki 73,5 eurų, o gausios, nepasiturinčios bei neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 eurų vaiko išmoką.
Taip pat nuo kitų metų didėja išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams bei buvusiems globotiniams, jos bus diferencijuojamos pagal amžių ir poreikius. Globojamiems vaikams iki 6 metų bus mokama 218 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 metų vaikams – po 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliesiems ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja – po 273 eurus.
Šiuo metu visiems globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams skiriama 160 eurų išmoka per mėnesį. Didesnę globos (rūpybos) išmoką kitąmet gaus apie 7,5 tūkst. vaikų.
Nuo kitų metų išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 252 eurus per mėnesį, turės teisę gauti vienas iš vaiko tėvų, kuris dar mokosi mokykloje, o naujas išmokos įsivaikinus reguliavimas vaiko įtėviams leis rinktis, ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros", ar gauti išmoką įvaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą (nuo sausio jos dydis sieks 336 eurus).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, visiems pakeitimams papildomai kitąmet reikės apie 8,5 mln. eurų.
Verslininkai
Verslas dar vienerius metus pradės dirbdamas koronaviruso pandemijos sąlygomis. Verslo paramos priemonėms COVID-19 padariniams šalinti kitų metų biudžete yra numatyta 10 mln. eurų.
Minimali mėnesinė alga Lietuvoje 2022 metais kils nuo 642 iki 730 eurų, o minimalus valandinis atlygis – nuo 3,93 iki 4,47 euro per valandą. Taip pat nuo sausio 1 dienos neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas nuo 400 iki 460 eurų.
Nuo sausio įsigalioja reikalavimas, kad darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos darbuotojams privalės būti mokamos pavedimu, o ne grynais pinigais, išimtis galės būti taikoma tik jūrininkams.
Finansų ministerijos suburta darbo grupė svarsto galimus mokesčių pakeitimus, įskaitant ir dalies lengvatų atsisakymą, tačiau projektai Seimui dar nėra pateikti. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų.
Vyriausybė taip pat yra pritarusi siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, bet dėl to dar spręs Seimas. Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
Gydymo įstaigų darbuotojai
Visų šalies medikų atlyginimai nuo kitų metų turėtų augti vidutiniškai 6 procentais. Tai numatyta lapkritį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir devynių profesinių sąjungų kolektyvinėje šakos sutartyje.
Atlyginimams didinti kitąmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai numatyta skirti 153 mln. eurų.
SAM teigimu, papildomai iš valstybės biudžeto kolektyvinei sutarčiai 2022-aisiais numatyta skirti dar 422 tūkst. eurų.
Dėl to biudžetinių gydymo įstaigų darbuotojų specialistų, priklausančių profesinėms sąjungoms, atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų didėti 10,9 procento.
Pedagogai, dėstytojai
Lapkritį pasirašytoje ir švietimo švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.
Tuo metu švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 procento.
Nuo kitų metų sausio vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.
Iš viso kitų metų biudžete švietimo sektoriaus algų didinimui numatyta 158,5 mln. eurų.
Tarnautojai
Kitais metais išaugs ir valstybės tarnautojų atlyginimai, nes nuo 177 iki 181 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis.
Tai jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų „į rankas“, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą.
Vidutiniškai atlyginimas „į rankas“ turėtų augti 25 eurais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 1192 eurus, pernai – 1144 eurus.
Valstybės vadovai
Prezidento Gitano Nausėdos alga neatskaičius mokesčių kitais metais bus 9955 eurai, šiemet ji siekė 9735 eurus. BNS skaičiavimais, „į rankas“ šalies vadovas kitais metais gaus beveik 6 022 eurus.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen alga sieks 2 861 eurą vietoje dabar gaunamų 2 812 eurų, o premjerės Ingridos Šimonytės – 3330 „į rankas“ (vietoje 3259 eurų).
Statutiniai pareigūnai
Pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimas viršytų 1 tūkst. eurų.
Tuo metu vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1360 eurų atskaičius mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1297 eurus, Finansinių nusikaltimų turimo tarnyboje – 1508 eurus.
