Antradienį vyko Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisijos posėdis. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ši komisija antradienį rinkosi į pirmąjį savo posėdį. Anot jos, ši komisija kuruos strateginį elektros tinklų sinchronizacijos procesą, energetikos sistemos patikimumą bei nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių užkardymą.
Vyriausybės vadovės teigimu, antradienio posėdis buvo skirtas trečiajai sričiai – Astravo AE keliamai grėsmei. I. Šimonytės tvirtinimu, komisijos nariams buvo pateikta medžiaga, kokiais kiekiais Astravo AE pagaminta elektros energija pasiekia Baltijos šalių rinkas ir kokias pasekmes tai turi.
„Šiandien su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad praėjusios Vyriausybės kadencijos metu nebuvo sutarta dėl metodikos, kuri atlieptų Lietuvoje galiojantį įstatymą, draudžiantį Baltarusijos atominės elektrinės energijos pirkimą. Todėl buvo aptartos nuostatos, su kuriomis Lietuvos pusė ketina grįžti pas savo kolegas Latvijoje ir Estijoje bei siūlyti suderintus trišalius sprendimus, kurie leistų išspręsti dabar kylančią problemą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, matoma keletas rizikų. Pirmiausia, nesilaikoma Seime priimto įstatymo, kuris turėjo užverti Astravo AE pagamintai elektrai kelius į Lietuvos rinką. Antra, matoma rizika ir sinchronizacijos projektui.
„Įvyko tokia desinchronizacija, dalį vakarietiško europietiško elektros srauto mūsų rinkoje pakeitė, deja, Baltarusijos atominės elektrinės elektra. Ir tai tikrai nėra tai, kas atitinka Lietuvos ar Europos Sąjungos interesus“, – pareiškė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, komisija antradienį pritarė derybinėms pozicijoms su kitomis Baltijos šalimis dėl Astravo AE užkardymo.
„Nuo pat Vyriausybės darbo pradžios indikavome savo partneriams, kad norėsime prie šitų klausimų grįžti. <...> Tas susitarimas <...> nėra tai, kas turėtų būti pagal trišalio bendradarbiavimo principus“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Su kaimynais tikisi susitarti iki liepos
Naują trišalę prekybos elektra su Rusija metodiką Baltijos kaimynėms siūlanti Lietuva tikisi iki birželio pabaigos su jomis susitarti dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros blokados, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministras tikisi, kad pavyks susitarti su kaimynais dėl elektros iš Baltarusijos blokados, tačiau priešingu atveju svarstomas ir planas B.
„Šiandien pristatėme naują galimą metodiką, jos pagrindinius principus (...) Pagrindinis jos principas yra tai, kad elektra, kuria bus prekiaujama Baltijos šalių rinkose, jos patekimas galimas tiktai per fizinius Latvijos ir Estijos skerspjūvius, laidus (...) Fiziniu srautu, kuris teka per Lietuvos sieną, yra neprekiaujama“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.
„Jau šiandien kreipėmės į Komisiją (Europos Komisiją – BNS), kad kuo skubiau būtų sušauktas trišalis Baltijos ir Komisijos bendras BEMIP posėdis, kuriame ir pateiksime ir diskutuosime dėl naujai pateiktos metodikos“, – sakė ministras.
Pasak D. Kreivio, kol kas nėra patvirtintas, bet yra numatytas ir alternatyvus planas, jeigu vis dėlto nepasisektų susitarti su latviais ir estais.
„Be abejo, komisijoje taip pat svarstėme, kas būtų, jeigu būtų, jeigu nepavyktų pasiekti trišalio susitarimo. Tai tuo atveju Lietuva pasilieka galimybę pradėti taikyti tame B variante numatytas teisines ir technines priemones, kurios leistų įgyvendinti „antiastravo“ įstatymą“, – sakė D. Kreivys.
Anot D. Kreivio, naujus energijos blokados principus kitą savaitę turėtų aptarti ir Valstybės gynimo taryba (VGT).
Kreivys: reikia skubinti Baltijos energetikos sistemos bandymą
Pasak ministro, norint sklandžiai užbaigti sinchronizavimą iki 2025 metų pabaigos, negalima palikti šio testo vėlesniam laikui. Tokį lūkestį jis išsakė per pokalbį su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitembergu.
„Akcentavau dar irgi labai svarbų momentą, kad turime spartinti sinchronizaciją, ypatingai mūsų nepriklausomo veikimo bandymus ir mūsų sistemų nepriklausomumo užtikrinimą ir tą būtina padaryti jau 2023 metais, kad galėtume pradėti derybas su Rusija dėl desinchronizacijos“, – tuomet sakė D. Kreivys.
Pasak jo, jeigu bandymą Lietuva, Latvija ir Estija sumanytų atlikti tik nutiesus jūrinę jungtį „Harmony Link“ – 2025 metų pabaigoje, gali kilti nenumatytų kliūčių. Todėl reikia jau dabar ruoštis šiai operacijai, kartu derantis su Rusija bei sprendžiant kylančius klausimus.
„Susitarimuose dėl sinchronizacijos su kontinentine Europa yra punktas, kad susitarimai su Rusija yra reikalingi ir jie turi būti įgyvendinti – nes netgi darant nepriklausomo veikimo bandymą yra suprantama, kad ne visą laiką jisai ir pavyksta, visą laiką reikia turėti susitarimų su kita puse dėl ir pagalbos ir kitų dalykų“, – kalbėjo D. Kreivys.
Jis priminė, kad izoliuoto darbo bandymai vyksta ir Rusijos Karaliaučiaus srityje, o Lietuva yra pasiruošusi bei suteikia pagalbą, jeigu to reikia.
„Susitarimai vienokie ar kitokie su Rusija turės būti, – ne vien tiktai, kad mes pasakome „išeiname“ ir „viso gero“. <...> Išdiskutuoti visus tuos niuansus iki 2025 metų, kad paskui neturėtume siurprizų, kad Rusijos pusė iškels kažkokių reikalavimų, kurių mes negalėsime tuo metu labai greitai įvykdyti ar išspręsti“, – argumentavo ministras.
Ankstesnė Vyriausybė pernai lapkritį jau svarstė sinchronizavimui būtinų projektų spartinimą ir numatė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį turi būti pasiektas politinis susitarimas su Estija, Latvija ir Lenkija dėl izoliuoto bandymo paankstinimo – jį norima atlikti 2023 metų trečiąjį ketvirtį, o ne 2024 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ jau yra atlikusi dalinių šalies sistemos bandymų – pernai rugpjūtį ir 2019 metų gegužę.
2019 metų vasarį paskelbta, kad Estijos ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorės neribotam laikui atidėjo tų pačių metų birželiui numatytą trijų Baltijos šalių bandymą „salos“ režimu. Šis testas iki šiol nėra surengtas.
