Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Arvydas Anušauskas bei Agnė Bilotaitė ketvirtadienį kviečiami į Seimą paaiškinti, kodėl iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti pasieniečiams talkinę kariai. Ministrų paaiškinimo per Seimo posėdį paprašė grupė opozicijos parlamentarų.
Jie prašo pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių, Seimui gruodžio 13-ąją dar kartą trims mėnesiams pratęsus nepaprastosios padėties galiojimą, po trijų dienų, gruodžio 16-ąją, kariai atšaukti iš pasienio.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas, komentuodamas karių atitraukimą iš pasienio, iškėlė mintį, kad šis veiksmas rodo premjerės ir kariuomenės vadovo Valdemaro Rupšio konfliktą dėl ginkluotės Ukrainai tiekimo.
„Man, tiesą sakant, visada sunku komentuoti kliedesį. Nes čia jau yra iš tos kategorijos, kur aš priskirčiau kliedesiui. Nėra jokio konflikto tarp manęs ir kariuomenės vado. Neįsivaizduoju, iš kur ponas Gaižauskas šitą ištraukė. Tegul jis pats savo nusišnekėjimus komentuoja“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliuoti prie sienos su Baltarusija talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.
Situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.
Lietuvos kariai nuolat budėti pasienyje su Baltarusija nustojo gruodžio viduryje, tačiau sutarta, kad esant reikalui jie vėl gali būti pasitelkti.
Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, toks sprendimas priimtas, nes pasienyje jau įrengtas fizinis barjeras, baigiamos diegti stebėjimo priemonės.
Seimas praėjusią savaitę pratęsė nepaprastąją padėtį, tačiau iki šiol pasieniečiams fiziškai talkinusius karius nuspręsta pasitelkti tik esant reikalui – skiriant greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus.
Dėl migrantų antplūdžio pernai lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje, tačiau vėliau taip pat paliktas tik pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.
Ir kodėl mes- runkeliai, šunauja ir vatnikai - tokie nesupratingi ?!.
