Apie tai I. Šimonytė ketvirtadienį kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“. Jos teigimu, kol kas Lietuvoje situacija yra trapi, tad tenka „lenktyniauti su laiku“.
„Ypatingai sudėtinga yra tada, kada reikia žmonėms reanimacijos. Nes paprastų lovų dar pastatai ir kažkokia kita infrastruktūra leidžia tą skaičių padidinti. Bet jeigu reikia reanimacijos palatos, tada šių palatų tikrai atidaryti greitai ir daug jokia šalis negali, kad ir kokia gerovės valstybė bebūtų“, – laidoje kalbėjo I. Šimonytė.
Atsakydama į prezidento ir opozicijos kritiką dėl „neapgalvotų“ sprendimų, I. Šimonytė pabrėžė, kad tik tokių sprendimų dėka Lietuvoje britiškoji koronaviruso atmaina kol kas plinta lėčiau nei kitose šalyse:
„Nėra, kad Vyriausybė daro kažką tik dėl savo malonumo. {...} Stengiamės kuo mažiau nebūtinų dalykų daryti. Sutinku, kad kartai tenka staigesnių ir griežtesnių sprendimų priimti, kaip tarkime judėjimo apribojimai. {...} Dabar mes aiškiai turime „dvi Lietuvas“. {...} Tikrai yra savivaldybių, kuriose epidemiologinė situacija laikosi nebloga ir mums labai svarbu jos nesugadinti ir leisti situacijai gerėti ten, kur ji yra blogesnė“.
Mokomės iš savo pačių precedento
Premjerė pabrėžė, jog vadinamųjų „socialinių burbulų“ skirtingose savivaldybėse panaikinimas tėra laikinas sprendimas, kurį po švenčių planuojama vėl sugrąžinti.
„Labiausiai mes mokomės iš savo pačių precedento. O tų precedentų yra buvę, vienas jų – Vėlinės rudenį. Labai nesinorėtų, kad didesnis žmonių mobilumas, daugiau susitikimų, pakeistų dinamiką palankesnėje padėtyje esančių savivaldybių blogesne linkme“, – teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytė sako prašanti vieno – kad visuomenė „neprisišaudytų pati sau į kojas“, mat Vyriausybė pati situacijos suvaldyti nepajėgs. Jos teigimu, galima pasinaudoti gerėjančiu oru ir per Velykas susitikti lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų.
„Jeigu žmonės nepamirštų, kai turi artimesnį kontaktą, kad nėra vienas didelis namų ūkis ir reikėtų dėvėti kaukes – aš labai gerai suprantu.
Prie Vyriausybės rūmų irgi matau, kad būriuojasi jaunimas. Jaunimas per pandemiją tikrai labai didelį psichologinį krūvį neša. Nes į mokyklas neina, su draugais susitikti negali. Tai natūralu, kad tas galėjimas būti kažkur atviroje erdvėje yra psichologinės būsenos kompensacija“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo I. Šimonytė.
Vakcinacija vyks keliomis kryptymis
Pasak I. Šimonytės, paskiepijus lėtinėmis ligomis sergančius jaunesnius nei 65-erių metų žmones, vakcinaciją planuojama vykdyti keliomis kryptimis, todėl gyvybiškai svarbias funkcijas vykdančių darbuotojų prioritetas bus mažiau svarbus.
„Visos tos labai svarbios profesijos, jos yra po gretutinių ligų pacientų, bet aš pritariu kritikai ir tai nuotaikai ir manau, kad mums turbūt apskritai, kai mes jau paskiepysime gretutinių ligų turinčius žmones, mums apskritai bus labai mažai svarbu, kuri profesija yra svarbesnė už kurią ir kuri labiau visuomenei kritinė negu kita“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Premjerės nuomone, kol kas vakcinacijos tempus lėtina besikeičiantys grafikai ir nestabilus tiekimas. Pats didžiausias iššūkis esą bus gegužės mėnesį, kai vien „Pfizer“ vakcinų planuojama gauti virš 100 tūkst. dozių kiekvieną savaitę. Tuomet dėl efektyvaus skiepijimo bus planuojama vakcinaciją vykdyti keletu krypčių vienu metu.
„Todėl aš manau, kad vakcinavimas vyks keletu bėgių: vieni bėgiai bus pagal amžiaus grupes žemyn einant per jaunesnes kategorijas, kitas bėgis bus dideli kolektyvai, kur galima bus, pavyzdžiui, atvažiuoti į didelę įmonę ir vienu metu paskiepyti daug žmonių, kurie dirba didelėje įmonėje tam, kad tas uždengimas būtų didesnis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pagal šiuo metu patvirtintą tvarką, paskiepijus lėtinių ligų turinčius žmones, turėtų būti įvairias svarbias funkcijas vykdantys asmenys: pareigūnai, teisėsaugos institucijų, parduotuvių ir kitų sričių darbuotojai, dirbantys kontaktiniu būdu.
Visą interviu žiūrėkite čia:
