„Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ dujų. Mes galime apsirūpinti dujomis per Klaipėdos naftą, kalbų tokių (Vyriausybėjė) dabar nėra. Jei bus užsuktos, Lietuva apsirūpins kitais keliais. <...> Matome Karaliaučiaus pasirengimą dirbti autonominiu režimu, matome ir ruošiamės“, – sakė premjerė.
„Atominė sankcija“ rusų bankams skausminga
Ji taip pat sakė, kad sankcijos Rusijai dar nėra baigtinės, nes „procesas tęsiasi, nes karas tęsiasi“.
„Lietuva pasisakė už plačiausią imanomą sankcijų taikymą. <...> Matote, kad daug Vakarų kompanijų traukiasi iš Rusijos ir nutraukia ryšius, o tai net nėra tiesiogiai sankcionuotos veiklos. Kažkas daro dėl reputacijos, kiti skaičiuoja. Verslai rizikas skaičiuoja, investuotojų vertinimą dabar galima matyti akcijų biržose. Tai nėra pabaiga, procesas tęsiasi, nes karas tęsiasi.
Bankai veikė, kai Swift nebuvo, kokia sankcija pati baisiausia, ne šita, o sprendimas dėl centrinio banko valdomų aktyvų įšaldymo. Tai turi daug kitų pasekmių, tai kursui pasekmė ir finansavimui ir daug kitų dalykų.
Pritarčiau sakantiems, kad sankcijų reikėjo seniai. Mes tai sakėme nuo pat Krymo okupacijos, gal tai galėjo prevenciškai stabdyti poną Putiną“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, sankcijos didina karo kainą. „Yra kažkokia karo kaina, kurios nebeišeina mokėti, net jei labai nenori to karo nutraukti. Manau, kad tarptautinė bendruomenė daro viską, kad ta kaina būtų kuo didesnė, kuo greičiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat pridūrė, kad Lietuva tiekia visą įmanoma paramą Ukrainai ir jos žmonėms, bet kyla bėdų su logistika.
„Yra praktinių problemų nugabenti. Ta problema didelė, reikia ieškoti, kaip nugabenti. Šalia Ukrainos paramos sukaupta nemažai, bėda yra logistinė. Ieškosime, ką galime padaryti, kad greičiau pasiektų parama žmonės. Yra, tarkime, kuro problema. Kalbame dėl to su „Orlen“. Dirbame, šalis didelė, nėra lengva aprūpinti“, – apgailestavo I. Šimonytė.
Laukia pabėgėlių, atvyks vienišų vaikų
Ministrė Monika Navickiėnė sako, kad žmonės susitelkę ir gaunama daug pagalbos iš žmonių, nevyriausybininkų.
„Jie ypatingai talkina, taip pat ir darbdaviai, savivaldybės. Didelis įsitraukimas vežėjų, kurie gabena paramą ir „Stiprūs kartu“ platformos, kurie siekia padėti, apgyvendinti žmones, kurie bėga nuo karo. Mes siunčiame žinia, kad jie laukiami, priglausime ir pasirūpinsime. Dirbame su latviais ir lenkais, siūlome pagalbą lenkams“, – sakė ministrė.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš rezervo skirti 3,94 mln. eurų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams priimti.
Kalbant apie finansinius paketus, kuriuos skiria Vyriausybė, pirmiausia jie bus skiriami nevyriausybinems organizacijoms, tam, kad atsirastų mobilios pagalbos grupės, maitinimas, apgyvendinimas, psichologai ir kiti būtini dalykai.
Kitas paketas bus piniginė parama žmonėms, kurie gaus leidimą gyventi Lietuvoje.
„Šiuo metu Lietuvoje jau yra 645 užregistruoti Ukrainos karo pabėgėliai. Bus moterys ir vaikai, bus nelydimų nepilnamečių, bus rengiami popieriai ir supaprastinta globėjų skyrimo tvarka. Vaikų, kuriems reikės globos bus ir iš Ukrainos, ne tik iš Lietuvos. <...> Visi žmonės, kurie atsiveža jaunus giminaičius, vaikus nelydimus tėvų, apie tai turi pranešti vaiko teisių apsaugos įstaigoms, ne dėl kokios nors kontrolės, bet dėl papildomos paramos skyrimo“, – kalbėjo ministrė.
Atvykėliams gavusiems leidimą čia gyventi bus skiriama socialinė parama integracijai, vaiko pinigai, pensijų mokėjimas, būsto parama.
„Dar svarbus akcentas yra darbo rinka, dėkojų tiems, kurie proaktyviai siūlo darbo vietas. Jau yra apie 1000 vietų siūloma, ukrainiečiai, kurie turi biometrinį pasą ar Šengeno vizą, leidimą gyventi Lietuvoje, galės iškart pradėti dirbti. Esame pasiruošę“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Siūlo išvykti iš Rusijos
Europos Sąjungai paskelbus sankcijas skrydžiams į Rusiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Rusijoje esantiems Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, o planuojantiems keliones – į Rusiją nevykti.
Ministerija primena, kad tebegalioja rekomendacija ir Baltarusijoje esantiems lietuviams išvykti iš šios šalies ir į ją nevykti.
Rusijoje ir Baltarusijoje ministerija lietuvius ragina būti budrius viešose vietose, vengti masinių renginių. Tiesa, Lietuvos ambasados ir konsulatai Rusijoje ir Baltarusijoje toliau atlieka pagrindines funkcijas.
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis.
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo gyvybių, o iki pusės milijono žmonių privertė palikti savo namus.
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.
„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
