„Puikiai žinome, koks yra trumpojo laikotarpio arba šio laikotarpio akcentas, – mūsų kaimyninių režimų veikla, kuri tiesiogiai veikia Lietuvos saugumo situaciją ir užsienio politiką.
Ir tai ne ta ilgojo laikotarpio situacija, kurią mes stebime ne pirmus metus, kai nuo tų iliuzijų, kad Rusijoje greitai visuomenė pareikalaus demokratinių pertvarkų, matome, kad Rusija virsta kažkuo panašiu į Sovietų Sąjungą 2.0“, – penktadienį Rytų Europos studijų centro diskusijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Artimiausiu metu daugiausiai dėmesio – Baltarusijai
Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas yra kaimynės Baltarusijos režimas, kur reikšmingai situacija pasikeitė po paskutinių prezidentų rinkimų, kuriuos I. Šimonytė vadina „pseudo rinkimais“.
„Visa Vakarų pasaulio, demokratinio pasaulio reakcija buvo tokia, kokia kitaip ir galėjo būti.
Ką atsakydamas daro režimas, tai nusodina lėktuvus, kurie skrenda virš teritorijos, organizuoja nelegalių migrantų srautą kaimyninėms valstybėms. Akivaizdu, kad tai negali neveikti papildomai mūsų saugumo situacijos ir nekurti papildomų iššūkių“, – tęsė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė mano, kad Lietuvai kartu su savo partneriais pavyko pasiekti vieningo požiūrio, kaip vertinti ir Baltarusijoje, ir prie rytinės Europos Sąjungos sienos vykstančias situacijas.
Tuo metu ilguoju laikotarpiu, kaip pažymi I. Šimonytė, Lietuva turėtų ir toliau kryptingai judėti į Vakarus.
„Natūrali mūsų erdvė ir judėjimas yra į Vakarų demokratijų erdvę. Vis labiau įsitraukiant, vis daugiau ir įvairesnių ryšių ne tik narystės įsipareigojimais, bet ir praktiniais aspektais. Ar tai būtų užsienio valstybių karinių pajėgų buvimas čia fiziškai, ar tai būtų strateginiai infrastruktūriniai projektai“, – vardijo premjerė.
Azijos šalyse svarbesnis tie, su kuriais sutampa požiūriai
Lietuvos Vyriausybei tenka išgirsti kritikos dėl jos vykdomos politikos Kinijos klausimais. Tačiau I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad ilgainiui teko keisti požiūrį į šią šalį.
„Lietuva nebuvo viena, kuri turėjo manymą, kad Kinija yra neblogas alternatyvus investicijų šaltinis. Buvo šito požiūrio skeptikų, taip pat ir čia. Gal būčiau galėjusi save prie jų priskirti, nes buvo klausimas, ar tikrai mes lošiame kažkokį teisingą žaidimą, ar tikrai taip turėtų būti.
Tai dabar sakyčiau, kad dvišaliu pagrindu Azijos šalyse mums yra svarbesni tie partneriai, su kuriais mes turime panašų požiūrį į vertybes gyvenime – ar tai būtų Japonija, ar tai būtų Pietų Korėja“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jos teigimu, Lietuva prieš Kiniją nevykdo „antipolitikos“, vietoj to savo užsienio politiką Azijos regione Lietuva vykdo atsižvelgdama į savo prioritetus.
„Akivaizdu, kad mūsų prioritetai per visą laiką buvo turėti kaip įmanoma daugiau reikalų su žmonėmis ir šalimis, kurios mato pasaulį taip, kaip mes matome. Nes tada tas susikalbėjimo šansas yra gerokai didesnis. Problemos yra sprendžiamos sklandžiai, susikalbėjimas yra sklandus.
Tačiau, kai kalbame su kažkokį kitokį matymą apie pasaulį turinčiomis šalimis, tada mums, kaip Europos Sąjungos, transatlantinio pasaulio daliai, matyt, yra naudingas stipresnis kalbėjimas jungtiniu balsu, nei bandymas išsipešti sau kažkokios mažos naudelės, nes, kaip matome iš kitų šalių patirties, tas kartais baigiasi ir labai nemaloniai“, – pridūrė I. Šimonytė.
Na o apie bendrus požiūrius, tai Rusija pagrindinis energetinių išteklių šaltinis visai Europai.
Tad Šimonytės vertybinis vertinimas labai neobjektyvus ir nelabai adekvatus.
O jeigu manote, kad ji teisi, tai atsakykit sau kaip šildysit namus žiemą? Rusiškom dujom, malkom kūrensite krosnį, ar vakarietiškom vertybėm?
,,Blusa šiaušiasi prieš dramblį",
