„Pasigirsta kartas nuo karto tokių šnekų, kad vis vien kažkaip reikės kurti saugumo sistemą su Rusija, kas, mano supratimu, yra klaidingas mąstymas, nes Europai reikia galvoti ir kurti saugumo sistemą be Rusijos. Tas amžinas dairymasis, o kur visame šitame yra Rusija, mano supratimu, yra žalingas“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė premjerė.
Anot Vyriausybės vadovės, kalbant Ukrainos, Rytų ir visos Europos ateitį „atrodo, kad yra dvi stovyklos: viena yra pergalės stovykla, o kita – nepralaimėjimo stovykla, ką tai bereikštų“.
„Man atrodo, kad nėra nepralaimėjimo be pergalės: jei nėra pergalės, nėra laimėjimo, ir Ukraina privalo laimėti ir jokios kitos nuomonės čia negali būti“, – pareiškė I. Šimonytė.
Atsakydama į klausimą, ar Vakaruose matyti nuovargio ženklų Rusijai daugiau nei metus tęsiant karą prieš Ukrainą, premjerė sutiko, kad ji skaitanti tarptautinę žiniasklaidą ir „tikrai pasirodo signalų, kurie gali neraminti ir kurie gali sudaryti tokį įspūdį“.
„Viena vertus, Ukrainai yra teikiama daug paramos, ir didelė karinė parama bus suteikta, ir (yra) dideli lūkesčiai dėl kontrapuolimo, kurį turbūt planuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – pridūrė premjerė.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsakydamas į panašų klausimą sakė, kad Rusijos galimybės finansuoti karą yra ribotos, o Vakarai turi potencialo.
„Manau, kad garbės reikalas pareikalauti iš savęs daugiau“, – žurnalistams Vilniuje sakė Lietuvos vadovas.
Jis taip pat teigė, kad padėti Ukrainai reikia ne tik finansinių instrumentų, bet ir „įveikti tam tikrus butelio kaklelio efektus, tiekiant karinę įrangą“.
Vasario pabaigoje JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vokietija ir kai kurios kitos sąjungininkės vis dažniau abejoja Ukrainos gebėjimu atgauti visą savo teritoriją iš Rusijos.
Keletas Vakarų partnerių teigia, kad saugumo garantijų ir geresnių galimybių gauti sudėtingos karinės įrangos pasiūlymas yra būdas paskatinti Kyjivą pradėti taikos derybas su Rusija.
