R. Šimašius surinko 37,33 proc. sostinės gyventojų balsų, o A. Zuokas – 22,7 proc. Dabartinis ir buvęs Vilniaus merai susitiks antrajame rinkimų ture kovo 17 d.
Tikisi laimėti antrą
Į rinkimus kartu su visuomeniniu komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ ėjęs Vilniaus miesto meras R. Šimašius savo pasirodymą kovoje dėl mero posto vertina itin gerai ir tikisi laimėti antrajame ture.
„Prieš 4 metus tai buvo didelis pasitikėjimo kreditas, nes nebuvo aišku, kaip seksis darbas. O dabar tai yra 4 metų darbo ir pažadų įvertinimas. Tikrai gavau dar daugiau palaikymo nei prieš 4 metus. Be abejo, svarbu nesustoti, eiti toliau, rinkimai dar nesibaigė. Yra antras turas, kurį tikėčiausi laimėti“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo R. Šimašius.
Šimašiaus komentarą žiūrėkite:
Kandidatas abejoja, kad pergalės atveju jam pavyktų formuoti koaliciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje kartu su Artūro Zuoko judėjimu.
„Mano supratimu, Vilnių reikia vesti į priekį. Su visomis kitomis partijomis, kurios yra taryboje, jau esu kalbėjęs. Be abejo, to nevadinčiau derybomis, tik kalbėjimu. Turiu aiškius tikslus, su kuo sėsiu prie derybų stalo, kas man yra svarbu. Tai – tų pasiekimų, kurie padaryti, tęstinumas, daugiabučių rajonų atgaivinimas, transporto judėjimo vystymas ir pats principas, supratimas, kad Vilnius yra atviras mietas“, – sakė R. Šimašius.
Tikisi surinkti išbarstytus balsus
Kartu su partija „Jaunoji Lietuva“ koaliciją „Laimingas Vilnius“ sudaręs ir į rinkimus ėjęs A. Zuokas savo pasirodymą vertina teigiamai, pažymėdamas, kad panašių rezultatų ir tikėjosi.
„Mes galime pasidžiaugti, kad rezultatai buvo beveik tokie, kokius prognozavome. Turėjome planus siekti mandatų penkiose savivaldybėse. Taip ir yra – mūsų partijos nariai pateko į antrąjį turą. Sau palinkėsiu antrajame ture suvienyti tuos balsus, kurie buvo išsibarstę pirmojo turo metu, ir laimėti mero rinkimus. Vilniui reikia permainų, pokyčių. Neabejoju, kad mano komanda gali Vilniui tai suteikti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Zuokas.
Paklaustas, ko pritrūko iki pergalės pirmajame ture, A. Zuokas juokėsi, kad daugiau balsų.
„Vilniaus rinkėjai turėjo kaip niekada daug galimybės rinktis. Suprantama, kad balsai barstėsi, todėl, aišku, antras turas dabar, tikiuosi, padės surinkti balsus į vieną vietą“, – sakė A. Zuokas.
Kalbėdamas apie savivaldybės tarybos sudėtį, A. Zuokas pastebėjo, kad sudėtis gera ir įdomi.
„Tarybos sudėtis įdomi, pasikeitusi, atsirado pirmą kartą LVŽS atstovai, nepateko socialdemokratai, kas yra įdomu. Bet be problemos sukurčiau stiprią ir tvirtą valdančiąją daugumą“, – žadėjo kandidatas į merus.
Niūri žinia valstiečiams
Šie rinkimai buvo tarsi trys egzaminai – demokratijai, partinei sistemai ir valdžiai, mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
„Visi tie egzaminai buvo išlaikyti patenkinamai. Kalbant apie partinę sistemą, matome lietuviškos partinės sistemos eroziją. Vienintelis priešnuodis tai erozija – stiprios partijos. Geriausiai šiuose rinkimuose pasirodė Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, partijos, turinčios gilias tradicijas Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Jastramskis.
Kaip pastebi docentas, nors Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai pavyko padidinti savo mandatų kraitį, tai, kad partija pagal palaikymą partijoms liko trečia, rodo, kad šios jėgos palaikymas mažėja.
„Jų 12 proc. gautų yra nedaug, tai rodo, kad realus partijos palaikymas mažėja. Toje Ramūno Karbauskio tezėje, kad jie laimės visus trejus rinkimus, nebėra tiesos. Vargu, ar jie išvis kažką laimės, prognozuojant į priekį“, – svarstė M. Jastramskis.
Be to, anot docento, pagal savivaldos rinkimų rezultatus galima prognozuoti, kaip partijos vėliau pasirodys Seimo rinkimuose. Taip pat šie rinkimai turės įtakos prezidento rinkimams matomumo atžvilgiu.
„Kiek jos gauna balsų savivaldos rinkimuose, galima nuimti porą procentų balsų ir pamatysime, kiek jie gaus Seimo rinkimuose“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Mažesnės tarybos
Savivaldybių tarybų rinkimuose varžosi per 13,6 tūkst. kandidatų, dėl merų postų – daugiau kaip 400 kandidatų. Šiuose rinkimuose dalyvauja net 87 visuomeniniai rinkimų komitetui. Palyginimui, praėjusiuose rinkimuose jų buvo 58.
Šiemet renkami 1502 tarybos nariai, įskaitant 60 būsimų merų. Savivaldybėse, kurios mero neišrinko per pirmąjį turą (nesurinko daugiau nei pusės rinkėjų balsų), kovo 17 d. vyks antrasis merų rinkimų turas.
Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus. Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
