Pirmadienio rytą, suskaičiavus 1960 apylinkių balsus, aišku, kad daugiamandatėse apygardose daugiausiai rinkėjų balsų (26,62 proc.) sulaukė visuomeniniai rinkimų komitetai (kurių yra 97), antroje vietoje Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (16,01 proc.), trečioje vietoje – socialdemokratai (13,34 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulaukė 11,22 proc. rinkėjų balsų.
Apibendrinant rinkimų į savivaldą rezultatus, iš viso pirmame ture yra išrinkta 19 merų. Didmiesčiuose pergalę švenčia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Šiaulių meras Artūras Visockas. Vilniuje antrame ture kausis Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas, Klaipėdoje – dabartinis miesto meras Vytautas Grubliauskas bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Panevėžyje į antrą turą žengia dabartinis miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas bei parlamentaras Povilas Urbšys.
Vilnius mero rinkimai – be netikėtumų: pirmauja Šimašius ir Zuokas
Vilniaus mero rinkimuose sekmadienį pirmauja buvęs ir dabartinis sostinės vadovai Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas – jie turėtų susitikti po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame ture. Suskaičiavus duomenis 33-ose iš 151-os apylinkės, R. Šimašius gavo 33,70 proc. balsų, o A. Zuokas – 21,75 procentus.
„Šiek tiek per anksti spėti pergalę, bet tendencija yra labai gera (...) ir aš manau, kad tą pergalę bus galima skelbti“, – teigė jis, sugrįžęs pas komandą ir rėmėjus viename Vilniaus barų.
R. Šimašius tvirtino, kad pradės koalicines derybas su visomis į Vilniaus tarybą patekusiomis politinėmis jėgomis, bet jų rezultatai neturėtų paaiškėti iki antrojo turo pabaigos. Jo rinkimų komitetas pirmauja ir pagal gaunamų mandatų savivaldybės taryboje skaičių. Šiuo metu jie gautų 16 mandatų 51 vietos savivaldybės taryboje. A. Zuokas žurnalistams teigė esąs įsitikinęs, kad pateks į antrąjį turą mero rinkimuose, o jo rinkimų sąrašas yra antras su dešimt mandatų. Politikas tvirtino, kad bandytų telkti valdančiąją koaliciją, jeigu būtų išrinktas meru.
„Meras yra tarybos pirmininkas pagal įstatymą. Meras yra kaip ir pagrindinis miesto veidas ir jam priklauso ta iniciatyva“, – kalbėjo A. Zuokas.
Trečioje vietoje mero rinkimuose kol kas rikiuojasi Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas su 14,76 proc. balsų, ketvirtoje – konservatorius Dainius Kreivys su 7,92 proc. balsų, penktoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso kandidatė Edita Tamošiūnaitė su 6,56 procentais.
Rinkimuose į savivaldybės tarybą trečią vietą užima konservatoriai su aštuoniais mandatais, ketvirtą – Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas su septyniais mandatais, o penktą – Darbo partija su šešiais mandatais.
Matijošaitis švenčia triuškinančią pergalę Kaune
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis triuškinančia persvara buvo perrinktas antrajai kadencijai. „Vieningo Kauno“ atstovas V. Matijošaitis gavo 79,9 proc. balsų, o „Vieningo Kauno“ sąrašas – 32 vietas taryboje iš 40, rodo duomenys, suskaičiavus rezultatus 48-ose apylinkėse iš 91.
„Kad toks puikus mano ir mano komandos atžvilgiu rezultatas, kaltas ne aš, kalti visi miestiečiai. Už tą kaltę, kurią uždėjo ir man, ir mano komandai ant pečių, tikrai mes atidirbsime“, – kalbėdamasis su žurnalistais savo būstinėje sakė V. Matijošaitis.
Anksčiau kabėdamas su BNS jis sakė į ryškią lyderystę žiūrintis atsargiai.
„Stiprios pergalės dažnai gadina žmones. Šiandien žiūrėjau krepšinį, kaip „Žalgiriui“ „sekėsi“, ir prisiminiau praėjusį sezoną – diena ir naktis. Tai va šiek tiek bijau stiprių pergalių, bet „Vieningas Kaunas“ nėra naujokai“, – sakė Kauno meras.
Kauno „Žalgiris“ sekmadienį pralaimėjo krepšinio rungtynes Klaipėdos „Neptūnui“. Meras taip pat užsiminė, jog norėtų dirbti koalicijoje.
„Koalicija visada reikalinga, nes kada vienas, pasidarai žioplys arba despotas. Mes už tai, kad dirbti kuo daugiau tarybos narių, bet atsirinksime“, – BNS sakė V. Matijošaitis.
Tačiau panašu, kad be „Vieningo Kauno“ į tarybą pateks tik iki šiol opozicijoje dirbusi Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, jiems prognozuojami aštuoni mandatai.
Jų atstovė Jurgita Šiugždinienė mero rinkimuose užėmė antrąją vietą, preliminariais rezultatais, surinkusi apie 12,5 proc. balsų. Ji BNS sakė, kad galimybę varžytis rinkimuose apsunkino ypač aktyvi valdančiųjų vykdyta komunikacinė kampanija.
„Tikrai nebuvo labai daug galimybių padiskutuoti ir padebatuoti su dabartiniu meru. Ta rinkimų kampanija gana trumpa ir vangoka. (...) Iš tikrųjų lėšos, kurios yra skiriamos komunikacijai šiandien yra didžiulės ir tikrai yra sunku kovoti tokioje aplinkoje“, – sakė J. Šiugždinienė.
Nacionaliniu mastu aukštus reitingus turintis Kauno meras ilgai minėtas kaip galimas pretendentas į prezidentus ar premjerus. Tačiau laimėjęs rinkimus jis tikina šiame poste dirbsiantis visą kadenciją.
„Tikrai keturiems metams mane įkinkė ir aš būsiu Kauno meras“, – sakė V. Matijošaitis.
2015 metais „Vieningas Kaunas“ Kauno taryboje, neskaitant mero, pelnė 16 mandatų, Tėvynės sąjunga–Lietuvos kriščionys demokratai – 13. Liberalai ir socialdemokratai gavo po keturis mandatus, tris mandatus gavo Kęstučio Pūko visuomeninio rinkimų komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ atstovai. Valdančiąją koaliciją „Vieningas Kaunas“ sudarė su liberalais ir socialdemokratais, ji išsilaikė per visą savivaldos kadenciją. Mero rinkimuose 2015 metais Kaune prireikė antrojo turo: jame su V. Matijošaičiu į dvikovą stojo lig tol mero pareigas ėjęs konservatorius Andrius Kupčinskas. V. Matijošaitis pergalę šventė pelnęs 62,7 proc. rinkėjų balsų.
Klaipėdoje Grubliauskui iššūkį antrajame ture mes Vaitkus
Klaipėdoje dėl mero posto antrajame ture tikriausiai varžysis dabartinis miesto meras Vytautas Grubliauskas bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus, rodo preliminarūs rezultatai. Suskaičiavus duomenis 36 apylinkėse iš 54, už savo komitetą subūrusį V. Grubliauską balsavo 31,95 proc. klaipėdiečių, už A. Vaitkų – 22,48 proc. rinkėjų. Trečioje vietoje liko konservatorė Agnė Bilotaitė, gavusi 14,95 proc. rinkėjų balsų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
„Aš džiaugiuosi, kad klaipėdiečiai nepasidavė tam populistiniam viliojimui ir vis tik vertino ir tam tikrą įdirbį, atmerkė akis, kas vyksta mieste. Tuos aspektus vertinčiau pozityviai“, – BNS sakė V. Grubliauskas.
Klaipėdos meras teigė, kad jo komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ gali eiti į koaliciją su bet kuo, išskyrus skandalingai pagarsėjusio Viačeslavo Titovo komitetą. V. Grubliausko komitetas šiuo metu pirmauja ir tarybos rinkimuose – pagal pirminius rezultatus, jis gautų 8 mandatus 30-ies. Rinkimų rezultatais patenkintas buvo ir V. Grubliausko oponentas A. Vaitkus.
„Turint omenyje, kad mūsų grupė žmonių susibūrė per labai trumpą laiko tarpą, tai rezultatai labai geri“, – BNS sakė A. Vaitkus.
Pasak A. Vaitkaus, jis su V. Grubliausku visada bendravo gerai, tačiau valdžia yra per toli atitrūkusi nuo žmonių.
„Žmonės man teigė, kad šiandieninė valdžia yra atitrūkusi nuo žmonių, kad nebuvo matomos jautriausios gyvenimo sferos. Mūsų požiūris, kad tą situaciją būtina keisti, reikia atsigręžti į žmogų“, – sakė jis.
A. Vaitkų iškėlusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, naujausiais duomenimis, savivaldybės tarybos rinkimuose surinko 16,57 proc. balsų. Tai sąjungai suteiktų 6 mandatus taryboje. Rinkimai Klaipėdoje išsiskyrė žemu rinkėjų aktyvumu – mieste balsavo 38,66 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.
Šiaulių meras Visockas laimėjo ir antrą kadenciją, ir daugumą mandatų taryboje
Savivaldos rinkimai Šiaulių mieste baigti – dabartinis meras nepartinis Artūras Visockas laimėjo mero postą, o jo vadovaujamas komitetas – daugumą vietų taryboje. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 33-iose apylinkėse iš 34-ių, už A. Visocką tiesioginiuose mero rinkimuose balsus atidavė 52 proc. rinkėjų. Prieš ketverius metus Šiaulių visuomenininkui prireikė antro turo, kad būtų išrinktas ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto vadovu. 2015-aisiais per pirmąjį turą jis tesurinko 16,65 proc. šiauliečių balsų.
Šįkart A. Visockas smarkiai aplenkė artimiausią varžovą – Seimo narį Valerijų Simuliką. Šis sulaukė vos dešimtadalio atėjusių balsuoti rinkėjų paramos. Trečias mero rinkimuose liko konservatorius Jonas Bartkus su 9 proc. rinkėjų balsų. Be to, šiemet mero vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas patrigubino mandatų skaičių savivaldybės taryboje – vietoj turėtų šešių įgijo 16. Gautas mandatų skaičius užtikrina daugumą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje.
„Vertinu, kad žmonės suprato ir pasidarė savo išvadas“, – rinkimų rezultatus BNS komentavo A. Visockas.
Tačiau meras žada, kad gauta dauguma nereikš sprendimų diktato.
„Kai tu esi stiprus, reikia dar labiau derėtis. Meras iš pat pradžių turi būti filosofas ir išmanyti praktinius dalykus. Kuo tu stipresnis, tuo turi būti nuolankesnis“, – BNS sakė A. Visockas.
Kita vertus, jis pripažino, kad turima dauguma leis greičiau priimti sprendimus. A. Visockas taip pat vylėsi, kad ir būsimoje kadencijoje bendradarbiaus su į tarybą išrinktais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovais.
„Mano frakcijoje dirbo valstiečių žaliųjų atstovai, tam tikru momentu jie labai padėjo – kai išėjo į Seimą žmonės, įvyko kaita, – dabar atėjo laikas tęsti darbus. Greičiausiai kartu darbuosimės su žaliaisiais“, – rinkimų naktį sakė politikas.
LVŽS Šiauliuose gavo tris mandatus. Po tiek pat vietų taryboje laimėjo ir V. Simuliko visuomeninis komitetas, ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Po du mandatus gavo Socialdemokratų partija, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis.
Šiaulių miesto savivaldybėje iš viso yra 31 narys. Mandatus pasidalijo septynios politinės jėgos. Prieš ketverius metus mandatų gavo devynios jėgos.
„Mano darbas skirtas partijoms, kad jos susimąstytų, ką daro negerai, ir tiesiog pradėtų dirbti taip, kaip reikalauja priesaika. (...) Visiems, kurie ateis dirbti į Šiaulių miesto tarybą, linkiu nesijausti kaip nors ignoruotiems. Iš opozicijos atėjęs bet koks geras pasiūlymas bus svarstomas kaip ir buvo daroma šioje kadencijoje“, – tvirtino A. Visockas.
„Aš bandysiu paaiškinti tarybos nariams, kad jeigu ir suformuosime daugumą taryboje, kad jos kaip ir nėra, kad visi tarybos nariai yra lygūs. Jeigu bus kritika kad ir iš penkių opozicijos narių, ir jeigu ji bus pagrįsta, tikrai priimsiu tą kritiką ir pasakysiu, kad jie yra teisūs, kad reikia tobulinti tarybos sprendimą“, – žadėjo meras.
Panevėžyje į antrąjį turą mero rinkimuose žengia Račkauskas ir Urbšys
Panevėžyje antrajame rinkimų ture dėl mero posto turėtų susirungti dabartinis miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas bei parlamentaras Povilas Urbšys. Pirmadienio naktį suskaičiavus balsavimo rezultatus 21-oje apylinkių iš 29, dabartinis meras sulaukė 28 proc. balsavusiųjų palaikymo, P. Urbšys surinko 18,7 procentų balsų. Trečia lieka Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė Indiana Grigienė su 15,4 proc. balsų. Toliau rikiuojasi „valstiečių“ atstovas Kęstutis Lukoševičius, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė Gema Umbrasienė.
R. M. Račkauskas turės ir didžiausią frakciją. Už jo komitetą „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ pagal suskaičiuotus balsus pasisakė 24,4 proc. rinkėjų. Antri lieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 18,1 proc. balsų, trečias – P. Urbšio komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU“, sulaukęs 14,1 proc. rinkėjų palaikymo. Šios trys jėgos atitinkamai dalijasi septynis, šešis ir keturis mandatus taryboje.
Taip pat į tarybą patenka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su trimis mandatais, po du tarybos narius Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos žaliųjų partijos, Liberalų sąjūdis. R. M. Račkauskas: panevėžiečiai parodė „sveiką protą“. Šiuo metu nuo pareigų dėl korupcijos tyrimo nušalintas, bet kaltinimus atmetantis R. M. Račkauskas BNS sakė, jog džiaugiasi, kad panevėžiečiai „atskyrė grūdus nuo pelų“ ir neabejoja savo pergale antrajame ture.
„Panevėžiečiai pademonstravo sveiką protą, jie tikrai mato rezultatus, o ne kažkokius politinius burbulus, kuriuos pučia oponentai. Savo pergale neabejoju, nes manau, kad mes vieninteliai parodėm rezultatą, rodome realius planus“, – pirmadienio naktį kalbėjo perrinkimo siekiantis meras.
P. Urbšys prognozuoja, kad antrajame ture jį kritikuojančio R. M. Račkausko komanda gali vienytis su „valstiečiais“, tad daug kas priklausys, ar jį palaikys kitos miesto valdžios siekiančios partijos.
„Antram ture rinkėjas turės apsispręsti, ar jis nori, kad miestui atstovautų asmuo, kuris teisme įrodinės savo nekaltumą, paskui kurį tempsis korupcinis šleifas. Aš savo pergale tikiu“, – BNS sakė jis.
Panevėžio miesto taryboje renkami 27 politikai, įskaitant merą.
Pagrindinė rinkimų intriga
Metai iš metų savivaldos rinkimuose Lietuvoje triumfuoja dvi partijos: socialdemokratai ir konservatoriai. Ne išimtis – ir paskutiniai rinkimai 2015-aisiais. Tąkart pirmą kartą merus rinkę tiesiogiai žmonės daugiausia – net 16 iš beveik 60-ies postų patikėjo socialdemokratams.
Antri pagal rezultatus likę konservatoriai gavo 11 merų postų, o korupcijos skandalų tada dar ir sapnuose nekamuotas Liberalų sąjūdis tais metais laimėjo 9-is. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tuo metu dar tik kaupėsi imti valdžią, tad iki šios dienos miestams ar miesteliams vadovauja tik 4 jų merai. Neabejojama, kad po šių rinkimų vaizdas keisis.
„Natūralu, kad ji iš kažko paims tuos balsus. Tikėtina labai, kad balsai gali būti imami iš socialdemokratų, ir iš Tėvynės sąjungos. Persiskirstymas tikrai bus“, – sako politologė Rima Urbonaitė.
Socialdemokratams ir konservatoriams neblogai sekėsi užimant ir vietas tarybose. Kartu sudėjus dabartinėje kadencijoje jų atstovai užima kone pusę visų savivaldos mandatų kėdžių. Tačiau per šiuos rinkimus „valstiečiai“ tikisi atsigriebti. Ramūnas Karbauskis išdavė viltį, kad „valstiečiai“ po šių rinkimų gaus net 300-us mandatų – praktiškai tiek, kiek dabar turi socdemai.
Politologai nesiryžta spėti, ar tai realu, tačiau aišku viena – po Seimo rinkimų skilusiems kairiesiems yra ko drebėti ne tik dėl mandatų skaičiaus, bet ir apskritai dėl vaidmens didžiojoje politikoje – ypač Kirkilo ir Bernatonio „socialdarbiečiams“.
„Tas pasiskirstymas vietų tarp „socialdarbiečių“ ir socialdemokratų galiausiai parodys rezultatą šito skilimo. (…) Tai ir iššūkis socialdemokratams, nes jie visada buvo stiprūs savivaldoje. Tai buvo labai stiprus faktorius kalbant apie jų visą galią mūsų partinėje sistemoje“, – tikino politologė.
Šie savivaldos rinkimai – egzaminas su liūdna prognoze ir į korupcijos skandalą įklimpusiam Liberalų sąjūdžiui. Nors 2015-aisiais pagal iškovotų mandatų skaičių jis užėmė net trečią vietą.
Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ rezultatai gali smarkiai ir nesikeisti, savivalda, išskyrus kelis regionus, ir nebuvo jų stiprioji pusė. Tačiau: šiuose rinkimuose gali iššauti sustiprėjęs „X-faktorius“ – sparčiai besikuriantys rinkimų komitetai, kurių žinomiausias veidas šiandien – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Praėjusį kartą jie turėjo 4 merų pozicijas, bet dabar matome, kad visuomeninių komitetų yra dvigubai daugiau, ambicijos išaugusios. Ten, kur jie nėra turėję valdžios, žmonės jais nėra nusivylę. Tai natūralu, kad ir šitie komitetai gali lygiai taip pat maišyti kortas“, – aiškino R. Urbonaitė.
Taigi kuo šių rinkimų egzaminas baigsis susiriejusiems kairiesiems, byrantiems liberalams ir ar pavyks „valstiečiams“ perimti vadeles miestuose, jau po šio vakaro galėsime spėlioti drąsiau. Nors dar laukia antras rinkimų turas. Tiesa, dalis veidų, anot politogolų, gali būti ramūs, mat jų rinkėjai pokyčių dar neišsiilgę.
Reportažas apie rinkimų aktyvumą:
