Pateikiame visą R. Šimašiaus įrašą jo socialinėje Facebook paskyroje:
„Matau klausimų viešumoje dėl sovietinių paminklų Vilniuje – susidėliokime atsakymus.
Vilnius pirmasis Lietuvoje atsikratė sovietinės politinės ideologijos paminkluose. Ne tik Lenino nuėmimą 1991 m. turiu galvoje.
Kaip ir buvau žadėjęs, vos tapęs meru, 2015 metais inicijavau Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą – tai apsivalymas nuo karinės ir kolūkietiškos ideologijos.
Tada atėjo laikas ir sovietiniams rašytojams propagandistams – pernai nukėlėme P. Cvirkos paminklą.
Tai buvo matomiausi viešosiose erdvėse esantys sovietiniai reliktai, kurių mieste neliko (beje, kaip ir Maskvos namų, bet čia jau ne sovietinis, o putinistinės rusijos bandymas įšliaužti su savo propaganda į mūsų miestą). Todėl, prasidėjus fašistuojančios rusijos karui prieš Ukrainą, mums nereikėjo strimgalviais nukėlinėti paminklų – viešąją erdvę išvalėme jau anksčiau.
Dabar atėjo eilė jautresnei ir sudėtingesnei temai – sovietinėms kapinėms. Inventorizavome, ką turime, radome vienintelį akis rėžiantį sovietinį baiboką – Antakalnio kapinėse esančioje sovietinių kapų dalyje stovi šešios granitinės skulptūros, viena iš jų dar ir su šautuvėliu. Pasitikrinome – kol kas šis skulptūrų ansamblis Lietuvoje saugomas kaip kultūros paveldas kartu su greta esančiais kapais sovietų kariams. Kapų antkapių, žinoma, neliesime, tačiau skulptūrų ansamblio pašalinimą inicijuosiu – po jomis niekas nepalaidotas, o sovietų įprotis kapines paversti ideologijos stabų memorialais yra atgrasus. Šiam apsišvarinimo veiksmui reikia skulptūrų atskyrimo paveldo registre nuo antkapių dalies – dėl to jau kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą. Jei leidimą gausime, tuomet Grūto parkas galės pasipildyti šešiomis naujomis sovietinėmis granitinėmis skulptūromis. Paskutinėmis iš Vilniaus.
Beje, jei apsilankysite Antakalnio kapinių sovietinių kapų dalyje, pasijusite tarsi alternatyvioje realybėje – okupantų kariai ten vadinami didvyriais ir partizanais. Įprasta daugelio šalių praktika – tokių antkapių neliesti. Neliesime ir mes, bet tam, kad istorinis vaizdas būtų objektyvus, kaip tik dabar įrenginėjame informacinį stendą, kuris ir vilniečiams, ir turistams leis suprasti, kokie ir kieno čia kapai.
P. S. Matau ir diskusijas dėl A. Venclovos namų muziejaus – sprendimas čia neatsiras per dieną ar dvi, bet skirtingų suinteresuotų pusių diskusijos jau vyksta, ir pokyčių čia bus. Kai tik bus konkretūs sprendimai, informuosiu“.
