Tačiau toks protegavimas, jei šioje vietoje išties galime apie jį kalbėti, neturėtų per daug stebinti. Pasaulyje, kuriame visi kalba apie pažinčių svarbą, mažai kas, turintis galimybę, neieško savo artimiesiems „šiltesnės vietelės“. Politika toli gražu nėra išimtis. Vien užmetus akį į įvairių Lietuvos politikų giminaičius, galime aptikti įvairių įdomių dalykų, kurie vienaip ir kitaip galėtų atsidurti lentynėlėje su užrašu „protegavimas“.
Jokiais būdais negalime sakyti, kad „tvarkietis“ Andrius Mazuronis Seimo nariu, net nesulaukęs savo trisdešimtmečio, tapo tik dėl savo tėvo, dabartinio aplinkos ministro Valentino Mazuronio, protegavimo. Tačiau būtų keista galvoti, kad tėvas jokiais būdais neprisidėjo prie sūnaus iškilimo tiek partijos sąrašų viršūnėse, tiek šalies politinėje arenoje apskritai.
Iki praėjusių metų gruodžio pradžios niekas per daug nesidomėjo, ką veikia vienas iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sūnų Eimantas. Kai visą šalies žiniasklaidą apskriejo žinia apie pradingusį Eimantą ir ant kojų sukeltus įvairius pareigūnus, į paviršių iškilo ir informacija, kad Eimantas Graužinis yra sėkmingai įdarbintas ne kur nors kitur, o Seime – L. Graužinienės sūnus dirba specialistu Seimo archyve.
2005 metais metinėje privačių interesų deklaracijoje tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis nurodė, kad Užsienio reikalų ministerijoje dirba ir jo sūnus Tadas, ir sūnėnas Artūras, ir dėl to jam gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Dar vienas potencialaus protegavimo atvejis – skandalingojo Broniaus Bradausko sūnus Dainoras. Jis 2013 metų kovą paskirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoju.
Peržvelgus Seimo darbuotojų sąrašus, galima pastebėti ir dar kelis nežymius atvejus: parlamentaro Edvardo Žakario patarėja – jo žmona Jolanta Žakarienė, o socialdemokrato Kazio Grybausko patarėjų sąraše taip pat yra bendrapavardis – Jonas Grybauskas. Pabėgusioji Neringa Venckienė savo padėjėja Seime įdarbino kaimynę Olgą Girdauskienę. Tiesa, reikšmingesnės giminaičių protegavimo tendencijos Seime daugiau aptikti nepavyko.
Tačiau nepamirškime, kad protegavimas nebūtinai gali reikšti paskyrimą į „šiltas vieteles“. Dar viena protegavimo būdas, kuriuo pasinaudoti gerokai paprasčiau, yra dalijimasis informacija, kuri prieinama tik išrinktiesiems. Nereikia žvelgti toli, kad prisimintume vieną iš tokių atvejų, sukėlusių skandalą. „Snoro“ žlugimo epopėjos įkarštyje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas galėjo žinoti informaciją apie artėjantį banko krachą ir ja pasinaudoti, atlikdamas savo įmonei naudingas operacijas.
Akivaizdu, kad aukščiausiose šalies valdžios institucijose, pavyzdžiui, Seime ar Vyriausybėje, nuolatos dėmesio centre esamiems politikams nėra taip paprasta proteguoti savo giminaičius dėl potencialių kaltinimų supainiojus viešuosius ir privačius interesus. Tačiau žemesniuose valdžios ir įvairiausių institucijų lygmenyse tokia praktika nėra taip lengvai susekama. Pavyzdžiui, galime prisiminti praėjusiųjų metų atvejį, kai vėliau socialinės apsaugos ir darbo viceministre tapusi Prienų globos namų direktorė Angelė Bajorienė šioje įstaigoje sugebėjo įdarbinti savo brolį, sūnų ir jo žmoną. Tuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino A. Bajorienę supainiojus viešuosius ir privačius interesus.
Kaip ten bebūtų, nepaisant visų išvardytų potencialių giminaičių protegavimo atvejų, padėties šioje srityje Lietuvoje dramatizuoti nevertėtų. Mūsų šalis toli gražu negali lygintis su dramatiškiausiais pasaulyje sutinkamais atvejais, kai valdžios, verslo ir kitas įvairias institucijas „okupuoja“ politiniai klanai.