Telšių gyventojai gali jaustis saugūs – Šilinių grupuotės vadeiva Vincas Šilys į jų miestą sugrįš dar negreitai. Nuteistojo prašymą paleisti lygtinai gavęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutarė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Ankstyvą laisvę palaidojo charakteristika
Už dviejų konkurentų nužudymą bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis V. Šilys panoro būti išleidžiamas į laisvę lygtinai. To V. Šiliui pareikalavus Pravieniškių pataisos namų administracijos atstovai kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą. Teismui pateikta nuteistojo charakteristika jam nepadėjo. Nustatyta, jog V. Šilys net 27 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos režimą, 16 kartų jam taikytos drausminės nuobaudos. Teismo posėdžio metu nuteistasis tebeturėjo ir vieną galiojančią nuobaudą, o iš Pravieniškių pataisos namų administracijos gautas tik patenkinamas nuteistojo įvertinimas. V. Šiliui dar liko kalėti daugiau kaip pusketvirtų metų.
Brolių kūnai rasti vienoje duobėje
V. Šilys atlieka bausmę už tai, kad organizavo dviejų konkurentų, brolių Jonikų, nužudymą. Broliai Jonikos dingo 1998 metų balandžio 4-ąją. Jie išvažiavo iš namų ir daugiau negrįžo. Praėjus dviem dienoms po jų dingimo, Plungės rajono Keturakių kaime, netoli miško, rastas sudegęs B. Jonikos automobilis. Niekam nekilo abejonių, kad vyrai nužudyti, tačiau ilgą laiką kūnų paieškos buvo bevaisės. Tik gegužės 7 dieną girininkijos darbininkai pastebėjo neseniai kasinėtą žemės plotą, uždengtą medžių šakomis. Miškininkai pamanė, kad rado medžiotojų iškastą duobę, kurioje paslėptos nušautų žvėrių liekanos.
Iškasus kūnus, neliko abejonių, kad rastas brolių Jonikų kapas. Kūnai gulėjo nedidelėje, beveik pusantro metro gylio, duobėje, sumesti vienas ant kito. B. Jonika buvo su drabužiais, o A. Jonika kažkodėl visiškai nuogas.
„Šilinių“ grupuotė Telšių verslininkus terorizavo bene dešimtmetį. Dauguma verslininkų jiems nesipriešino, atidavė savo turtą, netgi butus ir baldus, tačiau B. Jonika to daryti nesutiko. Taip jis užsitraukė gaujos nemalonę.
Pasikėsinta ne vieną kartą
Teisėsaugos duomenimis, R. Jomantą V. Šilinis buvo įkalbėjęs nužudyti B. Joniką, tačiau nespėjo. Vis dėlto jo nužudymo vakarą buvo pasikėsinta ir į B. Joniką. Į butą pro langą įmesta granata nusiaubė namus, bet verslininkui žalos nepadarė – po šūvių „Germante“ šis su šeima buvo išvykęs iš miesto.
Antras pasikėsinimas organizuotas tų pačių metų gegužės 25 dieną. Vidurdienį prie sankryžos stabtelėjusį B. Jonikos automobilį iš kalašnikovo apšaudė motociklu prie automobilio prisigretinęs vyras. Jis taikėsi į vairuotoją, nes žinojo, kad B. Jonika pats vairuoja savo automobilį. Deja, tą dieną buvo kitaip – prie vairo sėdėjo Kęstutis Jančiauskas, pats B. Jonika buvo įsitaisęs keleivio vietoje. K. Jančiauskas mirė vietoje, o B. Jonika buvo sužeistas.
Brolius įviliojo gudrumu
1998 metais B. Jonika apsisprendė nužudyti V. Šilių ir jo asmens sargybinį Valdą Butkevičių ir taip užbaigti gaujų karą. Šiam darbui jis nusamdė Antaną Bagdoną. Atlygis už dvigubą žmogžudystę buvo automobilis „Hyunday“.
Nors ir gavęs mašiną, A. Bagdonas užsakymo vykdyti neskubėjo – apie B. Jonikos planus jis papasakojo V. Šiliui. Šis jį įkalbėjo nužudyti B. Joniką ir nuolat kartu su juo būnantį A. Joniką.
A. Bagdonas, neva atsitiktinai sutikęs brolius vienoje degalinėje, paprašė jį pavežti iki vienos sodybos. Nieko blogo neįtardami verslininkai sutiko, bet kelionė baigėsi šūviais į galvas.
Šiaulių apygardos teismas V. Šiliui už padarytą nusikaltimą buvo skyręs 20 metų kalėjimo, bet praėjusių metų vasarą Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo verdiktą pakeitė ir bausmės laiką V. Šilio atžvilgiu sutrumpino iki 15,5 metų.
V. Šilys buvo kaltintas ir Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjo Genadijaus Dzenio bei jo asmens sargybinio Aleksandro Kolesničenkos nužudymo organizavimu, tačiau, pritrūkus įrodymų, jis buvo išteisintas.
Asta VOLKOVAITĖ
