Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje pradėtos dar 1987 metais, tačiau dėl įvairių priežasčių vis buvo nutraukiamos. Penktadienį pasirašyta koncesijos sutartis beveik garantavo, kad pastatytame stadione apsilankyti bus galima jau 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje. Skelbiama stadiono ir viso daugiafunkcinio komplekso kaina – 160 mln. eurų.
Kai kurie politikai, visuomenės veikėjai tokį susitarimą vadina afera ir skubėjimu, kuris atrodo juokingas.
Objektas – būsimų valdžių galvos skausmas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Žilvinas Šilgalis tikina, kad viskas yra daroma principu „po manęs nors ir tvanas“.
„Čia viskas pagal tą principą, kad „po manęs nors ir tvanas“. Ne vieną kartą čia buvo galima stabdyti, liaudiškai tariant, arklius. Tas skubėjimas yra net juokingas. Taryba tik spėjo nubalsuot, o vos ne sekančią dieną jau ir parašai sudėti. Akivaizdu, kad tas 150 mln. (160 mln., – aut. past.) eurų padėtas ant stalo yra labai viliojantis elementas, dėl kurio reikia verstis per galvą ir nevertinti visų tų dalykų, kurie vienaip ar kitaip sutartyje yra atgulę.
Vyriausybė ir tarybos nariai nemato akivaizdžių dalykų, keičia poziciją kardinaliai. Tie patys konservatoriai, prisiminkim, kaip jie Nacionalinį stadioną vertino prieš rinkimus. O vertino panašiai taip, kaip aš dabar vertinu. <...> Man tokie dvigubi standartai niekada nepatiko ir dabar nepatinka. Aš spėjau, kuo tai baigsis ir manau, kad laikas sudėlios viską į savo vietas. Kad tas objektas taps galvos skausmu būsimoms valdžioms, tai yra akivaizdu, tik laiko klausimas“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Ž. Šilgalis.
Buvęs Vilniaus miesto meras, dabar tarybos opozicijos atstovas Artūras Zuokas taip pat sutartį ir projektą vertina neigiamai:
„Vertinu kaip... Kaip pavyzdį, kai viešasis sektorius, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vadovas ir jo komanda racionaliai valdyti tokio lygio projektą. Mes gausime už labai didelę kainą 15 tūkst. vietų stadioną, kurio projektas yra regioninio lygio, tikrai ne sostinės, tikrai ne geriausios architektūros. Miestas ir jo gyventojai už jį stipriai permoka.“
Stadionas – ne sostinės lygio
A. Zuokas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad toks stadionas ir daugiafunkcinis kompleksas neturės įtakos regiono konkurencinėje kovoje. Anot jo, stadionas atitinka mažesnių Lietuvos miestų, bet ne sostinės lygį:
„Jeigu būtų mano valioje dalyvauti ir priimti sprendimus, mes tikrai keltume sąlygas, kad stadionas būtų didinamas iki 18 tūkst. vietų. Po krepšinio „Avia Solutions Group“ arenos rekonstrukcijos mes turėsime 16 tūkst. vietų krepšinio salę. 15 tūkst. vietų stadionas – daugiau Tauragės, Panevėžio, Šiaulių lygio stadionas, o ne sostinės, kuris turėtų vadintis nacionaliniu.
Šis stadionas bus žymiai prastesnis negu Kauno. Natūralu, kad Kaunas konkurencine prasme turės geresnius renginius. Kas nėra blogai, nes jie vis tiek vyks Lietuvoje. Šis stadionas bus prastesnis, negu turi Ryga, Talinas. Vadinasi, jokio regioninio pranašumo mes neįgauname. Mes šiandien statome vakarykštę dieną.“
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Ž. Šilgalis taip pat nemato prasmės statyti tokio dydžio stadioną už tokią didelę kainą.
„Vilniaus miestui stadiono reikia ir jo reikia seniai. Čia klausimų dėl to nėra. Klausimas – koks tas stadionas. Statyti šiais laikais stadioną ir investuoti į jį tokius pinigus, pastatyti jį arenos dydžio – kokia yra prasmė? Nei tu turi konkurencinį pranašumą regione, nei tu jį gali vadinti nacionaliniu dėl savo apimties ir savo dydžio. Tas stadionas tikrai galėtų būti didesnis nei, pavyzdžiui, kažkuri iš arenų.
Viso projekto apimtis yra apie 280 mln. eurų, dar to reikia neužmiršti. Čia yra ketvirtadalis milijardo eurų. Už tuos pinigus kiek būtų galima sutvarkyti viešųjų erdvių, pastatyti sporto objektų... Man yra šiurpu“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo Ž. Šilgalis.
Savivaldybės pasirašytą sutartį vadina afera
Politikai tikina, kad šia sutartimi buvo skubama, o būsimas stadionas – ne Nacionalinis stadionas, o nacionalinė afera.
„Savivaldybė vietoj 3 mln. eurų turi prisidėti 100 mln. eurų ir dar papildomai N milijonų eurų tam, kad būtų išlaikytas tas objektas, tai čia nėra pabaigos. Čia buvo galima sakyti „stop“, už Vyriausybės pinigus perprojektuoti tą stadioną ir pastatyti tai, ko Vilniui reikia.
Už tuos pinigus buvo galima pastatyti visam mieste, atskiruose rajonuose kultūros, švietimo, sporto objektų. Šioje vietoje labai neracionalu ir nematau jokios logikos. Matau tik plikus interesus ir norą kuo greičiau pasiimti tuos pinigus, kurie padėti ant stalo. <...> Tai labai didelis pragmatizmas. Man yra apmaudu. Aš tą sakau tiesiai šviesiai. Tai nėra Nacionalinis stadionas, tai yra nacionalinė afera su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – aiškino Ž. Šilgalis.
A. Zuokas stadiono statybas mato kaip dabartinio Vilniaus miesto mero politinį tikslą. Jis taip pat pabandė įsivaizduoti, kas būtų, jei jis pats būtų pasirašęs tokią sutartį:
„Natūralu, kad už tokius pinigus statyti Tauragės lygio stadioną yra neprotinga. Šiuo atveju R. Šimašiaus yra vienintelis politinis tikslas parodyti, kad jis kažką pradėjo ir baigė. Tiksliau, kažką bent pradėjo, bet nebaigė. <...> Jeigu aš tokią nesąmonę daryčiau būdamas Vilniaus miesto meras, tai STT, FNTT ir prokurorai su viešuoju interesu seniai stovėtų prie durų. Šiandien politikai gali daryti ženkliai daugiau nesąmonių ir į jas niekas nekreipia dėmesį. Gal valstybė tapo per daug turtinga? Gal miestas turi per daug pinigų?“
Šimašių išvadino melagiu
Po penktadienį įvykusios spaudos konferencijos socialiniame tinkle „Facebook“ pasipylė ir kritikos strėlės merui bei jo komandai. Įrašą paskelbė ir Skirmantas Malinauskas, kuris merą išvadino melagiu.
„Ką tik tiesiogiai stebėjau mero ir jo komandos komentarus. Ką gi, tenka konstatuoti, kad Remigijus Šimašius yra melagis. Taigi iš eilės.
1. Mokesčių mokėtojams nacionalinis stadionas su prie jo prilipdytais biblioteka, darželiu, muziejumi (jų kaina net didesnė nei pačio stadiono) kainuos ne 40 mln. ir net ne 160 mln. Prie 100 mln., kuriuos įsipareigojo sumokėti savivaldybė, 54 mln., kuriuos įsipareigojo sumokėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dar bent 35 milijonai iš savivaldybės keliaus infrastruktūrai.
Taip pat ministerija kaip ir savivaldybė kasmet privalės naudotis stadionu ir kitais statiniais nustatytą kiekį dienų, nežiūrint, kokios pigesnės ar patogesnės alternatyvos būtų. Nesvarbu, ką apie tai galvos kiti merai ar ministrai, dirbsiantys tuo metu. Jau dabar aišku, kad mes visi sumokėsim daugiau nei 200 mln. iš savo kišenių. Ir čia kalba apie konkrečius valstybės pinigus, kurie nukeliaus koncesininkui be jokių "gal", – rašo jis.
Jis tikina, kad tokie sprendimai rodo, kad valstybėje yra sisteminių problemų:
„Reziume. 40 mln. eurų stadionas virto 340 mln. eurų vertės sutartimi ir įsipareigojimais 25 metams. Meras pagrindiniu savo laimėjimu įvardina, kad valstybė nieko nerizikuoja 3-4 metus, nes pradės mokėti tik tada, kai stadionas stovės. Politiškai tai labai naudinga. Kai reikės pradėti mokėti, jo jau nebebus, jis apie tai pranešė anksčiau. Nebėra jau ir administracijos direktoriaus, kuris į privatų verslą išėjo. Bus kiti, kuriems teks pasukti galvą, ką daryti. O mums visiems tai tas pats, kas guostis pasiėmus greitąjį kreditą drakoniškomis palūkanomis, kad jį atidavinėti reikės pradėti tik po 4 mėnesių. Tuos 4 mėnesius gali jaustis turtingas ir prieš draugus bei gimines pasipuikuoti kokiu nauju pirkiniu už skolintus. Visi laimingi, tik kas po to?
Tai yra gėdinga ir tai rodo, kiek sisteminių problemų mūsų valstybėje. Viso projekto vykdytojas ir finansuotojas parinktas be jokio konkurso, nežinant, kiek miestui ar valstybei kainuotų skolintis iš komercinių bankų ar tarptautinėje rinkoje. O juk tai šimtų milijonų klausimas. Jokie saugikliai nesuveikė, nors jie privalėjo suveikti. Nei Viešųjų pirkimų tarnybos neigiama išvada, nei nepalankus Lietuvos aukščiausio teismo sprendimas, nei žiniasklaidos dėmesys.
Ir paskutinis sakinys pamąstymui. 1 proc. nuo 300 mln. yra 3 mln. eurų. Klaidos, neatidumo, neūkiškumo, nesąžiningumo kaina tokia, jei ką.“
Koncesinė sutartis pasirašyta penktadienį
Vilniaus miesto taryba trečiadienį vėl uždegė žalią šviesą nacionalinio stadiono statyboms. Buvo pritarta pakoreguotai nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Jau penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su investicijų bendrove „BaltCap Infrastructure Fund“, o tai reiškia, kad netrukus turėtų prasidėti ir stadiono statybos darbai.
„Tokiame etape dar nebuvo niekada. Visų šalių įsipareigojimai yra patvirtinti parašais. Nuo šio momento situacija keičiasi iš esmės. Savivaldybė ir Vyriausybė įsipareigoja mokėti tai, kas sutarta, po to, kai bus pastatyta. <...> Ar kas nors gali sutrukdyti? Normaliomis sąlygomis – ne. Skirtingai nuo bet kokio viešo pirkimo, tai nėra viešojo sektoriaus galvos skausmas. Mes esame atsakingi už mokėjimą po to, kai objektas bus pastatytas. Tai yra didelė motyvacija“, – sakė Vilniaus miesto meras R. Šimašius.
Koncesininkų atstovas Š. Stepukonis tikino, kad stadionas turėtų būti baigtas 2024 metų pabaigoje – 2025 metų pradžioje:
„Sveikinu Vilnių ir Lietuvą su šia ilgo etapo pabaiga. Tikimės, kad turėsime galimybę nesižvalgyti atgal ir džiaugtis vykstančiais darbais, turėti stadioną 2024 metų gale ar 2025 metų pradžioje. Šitas projektas sukuria didelę ekonominę naudą tiek miestui, tiek šaliai.“
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad kol kas planuose yra numatyta, jog stadionas turės 15 tūkst. vietų, tačiau yra galimybė tą skaičių ir padidinti:
„Toks Šeškinės kalnas, kurį matome dabar, bus kitoks. Pirmiausias uždavinys – su koncesininku pravesti derybas ir sutarti, kiek mes turėsime vietų stadione. Dabar yra fiksuotas 15 tūkst. vietų skaičius. Yra galimybė jį praplėsti iki 18 tūkst. Artimiausius kelis mėnesius šis klausimas bus sprendžiamas.“
Vilniaus miesto mero teigimu, stadiono ir viso daugiafunkcinio komplekso kaina turėtų būti 160 mln. eurų:
„Po paskutinių derybų, pats stadionas Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja 40 mln. eurų. Viso komplekso statyba kainuoja 87 mln. eurų. Su visais mokėjimais, priežiūros, pinigų skolinimo, aptarnavimu ir viskuo mokėsčių mokėtojams per 25 metus tai kainuos apie 160 mln. eurų.“
J. Šiugždinienė dar atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė įsipareigojo skirti 53 mln. eurų ir tai yra maksimali suma.
Pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos Vilniuje turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
