Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų. Be to, taupymą I. Pikčienė lygina su labai moterišku dalyku – dieta. „Labai yra geras palyginimas su dieta. Kaip žmonės ją nukelia ir nukelia. Juk tai yra malonumo vartoti atsisakymas, kas natūraliai žmogui yra pasipriešinimas ir reikalauja save suimti į rankas ir pagalvoti, kad elgtis reikia racionaliai,“ - tv3.lt komentavo I. Pikčienė.
Trys finansinį stabilumą lemiantys veiksniai
Anot ekonomistės, finansiškai stabilus žmogus jaučiasi tuomet, kai įgyvendina 3 svarbiausius aspektus. Pirmas jų – lėšos „juodai dienai“. „Tai turėtų būti tokia pinigų suma, už kurią pavyktų visiems šeimos nariams pragyventi 3 mėnesius, padengiant būtinąsias išlaidas – maistui, mokesčiams,“ - kalbėjo I. Pikčienė.
Antras finansinį saugumą lemiantis faktas yra gyvenamoji vieta. Žmogus atsižvelgdamas į savo poreikius – vienišas jis ar jau sukūręs šeimą, jaunas ar ne, turi nuspręsti – pirks savą ar nuomosis būstą.
Trečias finansinį saugumą garantuojantis faktas – investicija senatvei. „Būtų galima sakyti, kad žmogus užsitikrino finansinį stabilumą, tai kai jis žino tai, kaip gyvens senatvėje. Ar turi nekilnojamojo turto, ar kažkokių kitų investicijų,“ - sako I. Pikčienės.
Anot pašnekovės, kuomet visi trys šie punktai bent jau apgalvojami – didelis pliusas. Tačiau santaupų krepšelį privalo turėti kiekvienas žmogus.
Taupyti riekia nuosekliai
Ekonomistės I. Pikčienės nuomone, sutaupyti, kai mėnesio pajamų vos pakanka būtiniausioms išlaidoms labai sunku. Esą taupymo langas atsiveria tuomet, kai žmogaus pajamos padidėja. Tuomet, tą priedą galima skirti taupymo lėšoms, o žmogui nereikia atsisakyti kasdienių, įprastų pirkinių ar malonumų.
Tačiau ekonomistė Jekaterina Rojaka, ragina nenukabinti nosies ir nelaukti didesnių priedų. Taupymui skirti bent po 1 ar 2 eurus. „Nereikia laukti, ir nors menką, mažą sumą reiktų įprasti atsidėti kasdien ar kartą per savaitę, mėnesį. Tą daryti reiktų tik gavus pajamas. Svarbu įprasti tai daryti, o pajudėjus procesui, pamatysit: pinigų suma auga, pučiasi ir patys vis labiau norėsite taupyti,“ - skatina J. Rojaka.
Tačiau patarti nėra sunku, o štai realybė - liūdna. Anot ekonomistų, apklausos rodo, jog dauguma lietuvių santaupų neturi net „juodai dienai“. Netekę pajamų šaltinio dauguma iš savų lėšų neišgyventų nė mėnesio.
Taupymui būtinas – išlaidų ir svajonių sąrašas
„Pirmas žingsnis norint pradėti taupyti – suprasti kokia šiandien jūsų finansinė situacija, paprastai tariant – susidaryti aiškų savo biudžetą. Svarbu tiksliai žinoti, kokios yra finansinės galimybės – gaunamos pajamos ir kokios išlaidos,“ - patarimų negaili ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
Anot jos, svarbu prioritetų tvarka susidaryti išlaidų sąrašą. Jame turėtų atsispindėti pagrindinės ir dažniausios namų ūkio išlaidos.
„Įsipareigojimai (paskolos), 20-30 procentų visų išlaidų skiriama maistui ir 10 procentų transportui. Kitas išlaidas sudaro drabužiai, avalynė, išlaidos vaikams, pramogoms, kelionėms, skiriami pinigai taupymui. Turint aiškų suvokimą apie esamą situaciją ir apgalvojus artimiausio laikotarpio planus (pavyzdžiui tai, kad netrukus prasidės šildymo sezonas) suformuluoti aiškius tikslus ir atidėti geriau po mažesnę sumą, bet nuosekliai,“ - sako J. Cvilikienė.
Taupymas gali būti smagus užsiėmimas
Anot ekonomistės, dar geriau būtų, jei bent vienas iš taupymo tikslų būtų jus išties motyvuojantis. "Taupyti šildymo sezonui gal ir nėra linksma, tačiau, jūs galite nutarti, kad sutaupius pakankamą sumą pinigų ir sezonui pasibaigus, jūs išvyksite į kelionę," - sakę J. Cvilikienė.
„Taupymas gali būti smagus užsiėmimas, tik reikėtų tam skirti laiko. Taupumas yra įgūdis, kurį tikrai galime lavinti. Tyrimai rodo, kad sutaupome atidėdami sumą mėnesio pradžioje, nes pabaigoje gali jau nelikti ką atidėti,“ - pataria J. Cvilikienė.
