„Dėl karščio poveikio gali padidėti krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, padidėjęs skysčių netekimas gali provokuoti kraujo krešulių formavimąsi, o sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, ypač kalio ir magnio, gali prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų. Dėl to gali paūmėti širdies nepakankamumas, išsiprovokuoti priešinfarktinė būklė, aritmijos, vystytis insultas ir padidėti mirtingumas dėl šių priežasčių. Itin pavojingas drėgmės ir karštos temperatūros derinio poveikis ŠKL“, – sako gydytoja kardiologė prof. O. Dobilienė.
Karštis gali padidinti ir oro taršą, galinčią sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Oro tarša, ypač smulkiomis kietosiomis dalelėmis, ozonu, sieros dioksidu, gali padidinti ŠKL, aritmijos ir mirties riziką.
Daugiau vandens, mažiau saulės
Karščių metu, pasak prof. O. Dobilienės, paprasčiau išvengti komplikacijų, užtikrinant skysčių netekimo papildymą. Karščių metu vandenį gurkšnoti reikėtų nuolat, nelaukiant, kol ištrokšite. Būtina turėti buteliuką ar gertuvę vandens, einant pasivaikščioti ar į miestą su reikalais. Gerdami daug skysčių kompensuosite tai, kad prakaituojate daugiau nei įprastai, ir neleisite kraujospūdžiui „šokinėti“.
„Pakankamas skysčių vartojimas užtikrina tinkamą inkstų veiklą, nes lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, ypač sergantiems padidinto kraujospūdžio liga ar širdies nepakankamumu, dažnai būna sutrikusi inkstų veikla. Karščių metu reikėtų padidinti paprastai suvartojamų skysčių kiekį mažiausiai puse litro, priklausomai nuo svorio ir fizinio aktyvumo. Geriausias būdas sužinoti, ar gaunate pakankamai skysčių – stebėti šlapimo išsiskyrimą ir įsitikinti, kad jo spalva šviesi, o ne tamsi ar koncentruota“, – pranešime spaudai sako ji.
Taip pat karščių metu reikia stengtis nevartoti labai sūrių produktų, mažinti druskos vartojimą, vengti kofeino ir alkoholinių gėrimų.
Lauke geriausia būti iki pietų ir vakare, o ankstyvą popietę – maždaug nuo vidurdienio iki 15 val. – praleisti patalpoje, nes saulė tuomet paprastai būna stipriausia, todėl kyla didesnė su karščiu susijusių ligų rizika. Užsiimant įvairiomis veiklomis lauke, būtina reguliariai daryti pertraukas: nueiti į pavėsį, pailsėti kelias minutes, atsigerti vandens.
„Rekomenduojama rengtis karščiams tinkamais drabužiais: lengvais, šviesiais, natūralių, „kvėpuojančių“ audinių, pavyzdžiui, medvilnės ar lino. Ant galvos būtina užsidėti kepuraitę ar skrybėlę. Prieš einant į lauką, pasitepkite apsauginiu kremu nuo saulės“, – pataria kardiologijos profesorė.
Per karščius ypač svarbu nenutraukti paskirtų vaistų vartojimo
Pasak prof. O. Dobilienės, jau sergantys ŠKL ir vartojantys vaistus nuo jų karštomis dienomis turėtų itin kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų ir nepamiršti vartoti visus vaistus.
„Kai netenkama skysčių, organizmui kyla didesnis stresas, o jei dar kyla ir spaudimas – padidėja kraujagyslių trombozės rizika. Trombozė pasireiškia tuose arterijų baseinuose, kur arterijos yra labiau pažeistos: galvoje, širdyje, kojose, vidaus organuose. Jos pasekmė gali būti ir infarktas ar insultas. Todėl svarbu nenutraukti vartoti vaistų karščių metu, nes tie vaistai yra reikalinga ir svarbi kraujagyslių apsauga“, – akcentuoja prof. O. Dobilienė.
Ji primena pasirūpinti pakankamu vartojamų vaistų kiekiu vasarą išvykstant iš namų ilgesniam laikui – į sodybas ar į užsienio šalis, kur oro temperatūra gali būti dar aukštesnė, o galimybės įsigyti reikalingus vaistus vaistinėse ribotos.
„Kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, skystinančius kraują, būtina gerti kasdien, be pertraukų, nes per karščius tirštėjant kraujui gali įvykti trombozė. Pacientams po vainikinių arterijų stentavimo kraują skystinančių medikamentų nutraukimas gali būti pavojingas, net jei bent vieną dieną pamirštama išgerti šiuos vaistus“, – reziumuoja prof. O. Dobilienė.
Daugelis vaistų, įskaitant skirtus ŠKL gydyti, vaistus nuo alergijos arba skausmą malšinančius medikamentus, gali sumažinti šilumos toleranciją ir organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą – prakaituoti, taigi ir vėsintis.
Pašnekovė aiškina, kad nepakankamai skysčių geriantiems pacientams, kurie vartoja vaistus, skirtus arterinio kraujo spaudimo mažinimui, galimas pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas ir dėl to juntamas bendras silpnumas. Diuretikų – šlapimo išsiskyrimą skatinančių medikamentų – ir karšto oro derinys gali būti susijęs su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu – per maža kraujo serumo kalio ir magnio koncentracija ir su tuo susijusiomis pasekmėmis, pvz. širdies ritmo sutrikimais. Dehidratacija arba nepakankamas suvartojamų skysčių kiekis taip pat gali padidinti inkstų pažeidimo riziką dėl vaistų, pavyzdžiui, kai vartojama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
„Esminė rekomendacija išvengti minėtų galimų komplikacijų – ne nutraukti skiriamų medikamentų vartojimą, bet vengti ilgo buvimo karštyje ir tvankiose patalpose bei vartoti pakankamai skysčių“, – pataria ji.
Labai svarbu cholesterolio kontrolė
Kardiologė pabrėžia, kad vaistai padeda kontroliuoti ir pavojingą bei daug gyvybių nusinešančias ŠKL sukeliančią aterosklerozę, kurią sukelia ir jos progresą skatina cholesterolis, o ypač – „bloguoju“ vadinamas mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis. Kumuliacinis MTL cholesterolio poveikis yra pagrindinis aterosklerozinės ŠKL rizikos veiksnys – kuo ilgesnė didelės MTRL cholesterolio koncentracijos poveikio trukmė, tuo didesnė tikimybė vystytis ir progresuoti aterosklerozei.
„Norint sužinoti siektiną MTL cholesterolio reikšmę, gali padėti tik individualus paciento rizikos susirgti ŠKL įvertinimas. Neteisinga galvoti, kad cholesterolio „norma“ yra cholesterolio koncentracijos ribos, nurodytos laboratorinio tyrimo atsakyme. Sveikiems žmonėms MTL turėtų būti mažiau nei 2,6 mmol/l, esant daug rizikos veiksnių – mažiau nei 1,8 mmol/l, o jau sergantiems ŠKL – neviršyti 1,4 mmol/l“, – sako gydytoja kardiologė.
Prof. O. Dobilienės teigimu, Lietuvoje padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija nustatyta net 90 proc. asmenų, tirtų pagal ŠKL prevencijos programą. Prieš kelerius metus vykdytas „EUROASPIRE V“ tyrimas parodė, kad iš 27 šalių, kurių pacientų, persirgusių miokardo infarktu, stentuotų ir operuotų dėl išeminės širdies ligos, duomenys buvo vertinti, Lietuvoje tik 10 proc. MTL cholesterolis buvo sumažintas tinkamai.
Dislipidemijos gydymas yra sudėtingas ne tik dėl to, kad dauguma pacientų nejaučia tiesioginio gydymo poveikio ir jiems turi būti paaiškinta cholesterolį mažinančio gydymo svarba kraujagyslių būklei, bet ir dėl to, kad „blogąjį“ cholesterolį sumažinti iki mažiau negu 1,4 mmol/l, ko siekiama didelės rizikos pacientams, yra nelengva.
Tam pasiekti turi būti skiriamos maksimalios arba didelės statinų dozės. Tačiau yra įrodyta, kad žymiai efektyvesnis ir geriau toleruojamas yra kombinuotas gydymas, kai statinai ta doze, kuria toleruojami, skiriami su cholesterolio reabsorbcijos žarnyne slopintojais arba inovatyviausiais medikamentais, leidžiamais į poodį.
„Tokiu principu pagreitinamas cholesterolio „pašalinimas“ iš organizmo: vienos rūšies vaistus (biologinius) reikia susileisti kas pora savaičių, kitos – užtenka du kartus per metus. Tuo būdu užtikrinama pastoviai daugiau kaip 50 proc. sumažėjusi „blogojo“ cholesterolio koncentracija. Ypač pacientams, kurių MTL cholesterolis yra didelis, viršija 4 mmol/l, gali padėti tik toks kombinuotas gydymas. Deja, kol kas šie vaistai nėra kompensuojami valstybės, nors kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui Latvijoje ir Estijoje, ši praktika pilnai taikoma. Lietuvoje tikrai nedaug pacientų gali sau leisti juos įsigyti, todėl jiems nelieka nieko kito, tik gyventi ypatingai didelės rizikos grupėje ir tikėtis racionalių institucijų sprendimų“, – reziumavo profesorė.
