Trečiadienį Laurynas Kasčiūnas uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pateikė naujausią informaciją apie Ukrainai skiriamą karinę paramą.
„Papildomai apie 40–50 mln. eurų šiemet“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis.
Krašto apsaugos ministro duomenimis, šiais metais Lietuva Ukrainai jau yra suteikusi paramos už 153 mln. eurų.
Dar numatoma 10 mln. eurų prisidėti prie raketinių dronų „Palianycia“ sistemos gamybos Ukrainoje, patiekti radarų, išminavimo įrangos, artimojo nuotolio oro gynybos sistemų.
„Ieškome rinkoje artimojo nuotolio oro gynybos sistemų, kurias galima nupirkti ir perduoti. Tokiu atveju nereikia iš savo resursų atiduoti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Anot jo, teikiant paramą Ukrainai vadovaujamasi trimis svarbiausiais principais – kuo mažiau naudoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, o jeigu jie paimami, kuo skubiau kompensuoti, planuoti ukrainiečių poreikį į ateitį ir skatinti lietuviškos gynybos pramonės kūrimąsi.
Kaip pavyzdį L. Kasčiūnas minėjo lietuviškų dronų gamybą.
„Įvedame kriterijų, kad turite praeiti Ukrainos radijo elektroninės kovos testą. Dronų įmonės važiuoja į Ukrainą, poligoną, testuojasi. Mūsų atveju pirmojo testo neįveikė nė viena įmonė, vieni dronai išvis nepakilo, kiti buvo nužeminti. Ukrainiečiai surašė rekomendacijas, ką padaryti, įmonės investavo, per mėnesį patobulino savo technologijas ir liepos antroje pusėje nuvažiavo, tuomet iš šešių įmonių penkios praėjo (testą – BNS)“, – pasako krašto apsaugos ministras.
„Ukrainiečiai sureitingavo įmones, pagal tai mes pasirašėme sutartis, ir jau paskutinę rugsėjo savaitę pirmi pagaminti dronai turėtų būti mūsų rankose. Mes juos vešime į Ukrainą. Pratestuotus dronus užpirkome ir mūsų kariuomenei“, – teigė jis.
Lietuva yra įsipareigojusi kasmet karinei pagalbai Ukrainai skirti mažiausiai 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu tai sudaro apie 190 mln. eurų.
Nuo Rusijos agresijos pradžios 2022 metų vasarį Lietuva Ukrainai jau skyrė 2 proc. B
