Pirmiausia pilamas aliejus, tada druska, cukrus, mielės ir dalis pieno. Taip pradedama ruošti kūčiukų tešla nedidelėje duonos kepykloje Panevėžyje. Tuomet į talpą keliauja likusi dalis pieno, miltai, nepagailima aguonų. Viskas gerai išmaišoma.
Jau netrukus mažutėliai kūčiukai keliauja į krosnį. Panevėžiečiai duonos kepėjai kūčiukus kepa antrus metus. Sako, receptų ieškoję ir senose knygose, ir klausinėję tėvų bei senelių.
„Senoviniai būdavo minkšti, mėgdavo ir vaikai, ir bobutės. Paieškoję senovinių receptų, atidirbę šiek tiek ir išgavome minkštų, skanių kūčiukų su daug aguonų receptą“, – pasakoja gamybos vadovas Marius Sarapas.
Tiesa, šiemet, anot gamybos vadovo, kūčiukus iškepti atsieina brangiau. Kepėjai teigia pakėlę ir kūčiukų kainą. Pernai jų kilogramas kainavo šešis su puse euro, šiemet – septynis eurus.
„Miltai vien pabrangę virš 20 procentų, kadangi dar į kūčiukus dedasi aliejus, aliejus dvigubai pabrango, tai jau nevertinant kylančių ir darbo sąnaudų ir viso kito, tai žaliavos ženkliai pabrango. Plius elektra dvigubai ir pabrango“, – sako M. Sarapas.
Kone iškart po Vėlinių kūčiukais pasipildo ir didžiųjų prekybos centrų lentynos. Štai prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse galima rasti 6 rūšių kūčiukų. Jų kaina siekia nuo 85 centų iki 6 eurų.
„Šiais metais yra pabrangę apie apie 5 procentus, skirtingai nuo rūšies, tikrai minimalus yra pokytis. Argumentai lygiai tokie patys kaip ir visur, brangsta darbo jėga, brangsta elektros sąnaudos“, – teigia „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė teigia, kad šiuo metu parduotuvių lentynose galima rasti net 16 rūšių kūčiukų.
„Pernai kūčiukai buvo ta prekė, kurios pardavimai jau išaugo lapkričio viduryje ir jie buvo 50 procentų didesni nei iki pandeminiais metais, tai kūčiukai tikrai yra populiari prekė ir jos populiarumas nesikeičia, tik auga, už tai gamintojai yra suinteresuoti kuo daugiau įvairios produkcijos“, – sako „Maxima“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė.
Kai kurie gyventojai sako dar iki Kūčių išragauja įvairius kūčiukus ir atsirenka skaniausius šventiniam stalui. Dalis visgi kepa juos patys:
„Nepagailime aguonų, saldumynų labai nededame, nes aguonpienį daromės patys namuose. Aguonas susimalame, su medumi pasaldiname.“
„Aš vienišius, ką randu, tą ir perku, namie nieko nedarau.“
„Dar, kai mama buvo gyva, tai kepdavo, turėjo savo receptą, o mes dabar jauni, nebeturime laiko ir recepto tikro nežinome, tai perkame.“
„Ai, aš viena, gimtų namų nebeliko, tradicijos sumažėjo, seniau kepdavau, o dabar nebekepu.“
„Dabar tokie laikai atėjo, kad viską galima nusipirkti.“
Etnologai sako, svarbu bent nepamiršti tikrųjų tradicijų ir kūčiukų prasmės ant šventinio stalo.
„Tėvas išeidavo su apeiginės duonos kepalėliu, apeidavo tris kartus aplink trobą, belsdavo į duris, klausdavo namiškiai esantys, kas čia, tėvas atsakydavo, ponas Dievas su Kūčia ir tada leisdavo atsilaužti po gabalėlį tos apeiginės duonos, nuo ko ir pradėdavo kūčių vakarienės valgymą. Ilgainiui šitas duonos kepalėlis susmulkėjo į tokius smulkius prėskučius“, – pasakoja etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Etnologė sako, kad tikrųjų kūčiukų arba kitaip prėskučių, po saujelę artėjant šventėms galima išsikepti kiekvienam. Jie turi būti be cukraus ir be sviesto. Tradiciškai valgomi su aguonpieniu.
