Pasak politologo, džiuginantis faktas, kad daugiamandatėse apygardose išsirinktas rekordinis skaičius moterų.
„Rinkimuose dalyvauja daugiau moterų, o kai yra proporcinis atstovavimas, tuomet ir patenka daugiau moterų“, – tv3.lt kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Politologas pažymi, kad nuo 2008 metų per partijų sąrašus išrenkamų moterų skaičius Lietuvoje vis auga. Į Seimą jau pateko 24 moterys, iš jų 22 – daugiamandatėje. Tai sudaro rekordinius 31,4 procento.
„Tačiau dar yra antras turas vienmandatėse, kurios metai iš metų muša atstovavimą žemyn. Įdomu, kaip bus šį kartą“, – svarsto politologas.
Palaikymą moterims socialiniame tinkle reiškia ir gydytojas Vytautas Kasiulevičius: „Labiausiai ,,sirgsiu“ už mano „Facebook“ drauges, nes moterys turi kantrybės ir joms neišdidu dirbti opozicijoje, jos netrenkia Seimo durų, jeigu negauna ministro kėdės.“
Ekspertė: „Keičiasi gyventojų nuostata, jog moterims politikoje tarsi ne vieta“
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė teigė, kad džiugu matyti, jog moterų daugėja, tačiau pokyčių vis dar trūksta.
„Matome tendencijas, kad keičiasi gyventojų nuostata, jog moterims politikoje tarsi ne vieta, jog vyrai yra geresni politikai. Bet tas pasidžiaugimas yra su rezervu, nes turime žiūrėti, ar ta tendencija tęsis.
Anksčiau matėme, kad tas procesas banguotas – per vienus rinkimus išrenkama daugiau, per kitus truputį krenta skaičius. Nėra nuoseklaus augimo moterų skaičiaus didėjime“, – sakė M. Jankauskaitė.
Ekspertė pažymėjo, kad politikoje ne visada dar būna politinis sąmoningumas, kodėl tos moterys reikalingos. Pasak jos, šiuo metu dėl kai kurių partijų kyla klaustukų, kiek sąmoningas jų suvokimas, kad yra būtina išlaikyti balansą formuojant sąrašus ir vėliau formuojant Vyriausybę.
„Mano žiniomis, socialdemokratai yra vienintelė partija, kuri apskritai laikosi lyčių kvotų – tai sąmoninga ir nuosekli politika, kad moterų atstovavimas būtų proporcingas vyrų atstovavimui“, – pažymėjo M. Jankauskaitė.
Šimonytės kampanijoje moterų klausimas – ryškus
Pasak ekspertės, konservatorių sąrašo lyderės Ingridos Šimonytės rinkiminėje kampanijoje moterų klausimas buvo labai ryškus.
„Matėsi viešoje erdvėje, kad konservatoriai eidami į rinkimus naudojo „moterų kortą“. Labai ryškiai matoma reklama, kur Šimonytė pristatė penketuką, kur buvo vien tik moterys.
Lyčių lygybės klausimas vis ryškiau ir labiau ateina į politinę darbotvarkę, politinį diskursą. Šiemet Lietuvoje mes tikrai turėjome fenomenalų reiškinį – tris sąrašus, kai moterys buvo lyderių pozicijose ir visos šios partijos laimėjo. Tai precedento Lietuvoje dar neturintis reiškinys.
Bet, be šito, dar bus labai svarbu, kokia bus vykdoma politika: ar ji tikrai bus orientuota į nuoseklų lyčių lygybės principų įtvirtinimą? Ar kalbėdami apie lyčių lygybę, mes iš tikrųjų turėsime galvoje ir apimsime pačias įvairiausias moterų grupes? Labai didelis pavojus, kai užsižaidžiama lyčių lygybės retorika ir tuomet už „borto“ lieka ypač pažeidžiamos moterų grupės.
Kad lyčių lygybės politika būtų nuosekli, tam nepakanka vien tik žiūrėti į identiteto klausimą. Reikia suprasti, kad moteris, kaip ir vyrus, kaip ir socialines grupes veikia ir kiti veiksniai: tavo pajamos, tavo lytiškumas kai kuriais atvejais, tavo lytinė orientacija, tavo sveikatos būklė. Nei vienas iš mūsų nefunkcionuoja tiesiog kaip moteris ar vyras.
Esame labai konkretūs individai, turintys visą spektrą kitų tapatybių, kurios lygiai taip pat veikia mūsų gyvenimo kokybę. Ta politika, kuri užtikrina lyčių lygybę – ji būtinai turi atsižvelgti ir į kitus aspektus“, – sakė M. Jankauskaitė.
Laukia dar antrasis turas
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad po pirmojo Seimo rinkimų turo Seimo nario mandatus jau iškovojo 49 (67,12 proc.) vyrai ir 24 moterys (32,88 proc.).
Po pirmojo rinkimų turo jau išrinkti 70 kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir 3 kandidatai vienmandatėje rinkimų apygardoje. Iš jų 46 kandidatai yra dabartinės kadencijos Seimo nariai, kurie rinkėjų sprendimu galės tęsti darbus ir 2020-2024 m. kadencijoje.
Seimo rinkimuose dalyvavo 1 167 796 arba 47,52 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Iš šio skaičiaus 666 541 yra moterys ir 493 608 – vyrai.
VRK duomenimis, pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 24,8 proc. rinkėjų balsų, antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5 proc. balsų.
Darbo partija gavo 9,47 proc. balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc., Laisvės partija – 9,02 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,79 proc. balsų.
Daugiau partijų 5 proc. rinkimų barjero neįveikė, už borto liko dabartinės valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija.
Daugiamandatėje apygardoje partijos dalijasi 70 mandatų iš 141. Dar 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose.
Trys Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame ture – konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė bei du LLRA-KŠS atstovai Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič. Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.
Antrasis rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jame varžysis vienmandatėse apygardose pirmąsias dvi vietas užėmę kandidatai.
Šimonytė įvardijo, ką darys pirmiausia, jei taps premjere:
