Po pirmojo rinkimų turo žiūrint į partijų reitingavimo rezultatus, akivaizdžiai matosi, kad žinomos pavardės padėjo kandidatams pakilti partijų sąrašuose, tačiau ne visiems pavyko patekti į Seimą.
Neatmetama, kad žmonės galėjo susipainioti valstiečių sąraše pamatę Miliūtės pavardę, kuri yra politikė, o ne žinoma žurnalistė. Taip pat konservatorių sąraše rinkėjai aukštai iškėlė Valinską, kuris yra žinomo televizijos laidų vedėjo, prodiuserio sūnus, o ne jis pats.
Laisvės partijos kandidatas Marius Matijošaitis taip pat pateko į antrąjį turą, tačiau su Kauno meru pastarasis neturi jokių giminystės ryšių, nors pavardės vienodos. Europarlamentaro Juozo Oleko sūnus taip pat pakilo partijos sąrašuose į viršų. Kiek mažiau kilo valstietis Alfredas Stasys Nausėda – per dvi reitingavimo vietas, iš 42 į 40 vietą.
Kai kurie rinkėjai susipainioja
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas Andrius Šuminas tv3.lt teigė, kad žinomas pavardės tikrai padėjo kandidatams pakilti partijų sąrašuose.
„Drąsiai galima sakyti, kad žinomos pavardės padeda politikams – jos veikia ir padeda pritraukti papildomų reitingo balsų. Žiūrint į partijų reitingavimo rezultatus, akivaizdžiai matome, kad tos žinomos pavardės padėjo kandidatams pakilti partijų sąrašuose.
Akivaizdu, kad kai kurie žmonės susipainioja. Pavyzdžiui, su Miliūte, kuri yra žurnalistė, o ne Miliūtė politikė. Valinskas, kuris yra laidų vedėjas, o ne sūnus. Olekas, kuris yra europarlamentaras, o ne jo sūnus. Tai rodo, kiek žmonės pasiruošę ateina balsuoti ir kaip pasirengę daro pasirinkimus.
Kitas dalykas – žinoma pavardė savaime traukia dėmesį. Jei žmogus stovi, balsuoja, reitinguoja, žino tris politikus, tai po to pamato žinomą pavardę ir ją pažymi. Toks variantas yra labai realus“, – sakė A. Šuminas.
Pasak jo, galima pasižiūrėti, kaip yra su reklama: „Mes tarsi pačių reklamų neatsimename, bet tuos pavadinimus mums įkala į galvą. Paskui parduotuvėje mes renkamės, ką pirkti ir net negalvodami pasirenkame išreklamuotus produktus.
Turbūt čia panašiai su politikais ir pavardėmis. Tarsi mes jas žinome, yra pažįstamumo efektas – pavardė kažką sako, bet šiuo atveju, ne tai, kas yra už pavardės. Tačiau tas pažįstamumo efektas duoda tą pliusą.“
Ar partijos ieško sutampančių pavardžių?
Pasak A. Šumino, ankstesniais metais taip pat pasitaikydavo tokių atvejų, kai aukščiau išreitinguodavo žinomą pavardę.
„Po praėjusių Seimo rinkimų mes pradėjome į tai atkreipti dėmesį, kai valstiečių Miliūtė padarė didžiulį šuolį.
Tas tęsiasi toliau ir ji vėl pašoko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Nežinau, ar žmonės tikrai galėtų įvardinti jos nuveiktus darbus per ketverius metus, ar kaip ji atrodo. Bet pavardė veikia – ji padeda kilti į viršų.
Sunku patikėti, kad partijos ieško sutampančių pavardžių. Partijose didelė konkurencija – tikriausiai tai reikėtų laikyti daugiau sutapimu nei sąmoningu veiksmu.
Kitas dalykas, vargu, ar partijoms tai padėjo pritraukti daugiau balsų, ar žmonės balsavo už tą partiją vien tik dėl to, kad ten yra Valinskas, Miliūtė, Matijošaitis ar Nausėda. Greičiausiai padarius pasirinkimą paskui tik sąraše ieško, už ką reitinguoti, tuomet tos pavardės atkreipia dėmesį ir gauna papildomų reitingo balsų“, – teigė A. Šuminas.
Anot jo, dar yra kitas rytietiškas juodųjų technologijų rinkiminis metodas, kai toje pačioje apygardoje iškeliamas kandidatas identišku vardu ir pavarde, kad atmuštų rinkėjus nuo tikrojo kandidato.
„Anksčiau yra buvę, kad toje pačioje apygardoje buvo iškeltas kitas Kašėta. Tokios technologijos veikia“, – prisiminė A. Šuminas.
„Mano, kad žinomas žmogus yra vertesnis kažkokio posto“
Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas teigia, kad rinkėjams garsios pavardės patinka.
„Taip sukonstruotos mūsų smegenys, kad žmogus rinkimų dieną eidamas per sąrašą ir pastebėjęs žinomą pavardę labai greitai pradeda galvoti, kad reikia braukti šitą, nes ne veltui jis yra žinomas.
Manau, kad žmonės galėjo suklysti ir balsuoti už kandidatą galvodami apie kitą asmenį. Mes su tuo susiduriame ne tik politikoje, bet ir kasdieniniame gyvenime. Kai yra sutampančios pavardės – tai puolame klausti, ar nesate giminaitis to ar ano.
Rinkėjams garsios pavardės yra saviapgaulė ar iliuzija, nes žmonės mano, kad žinomas žmogus yra vertesnis kažkokio posto ir psichologijoje tai vadinama „aureolės efektu“. Netgi gražus žmogus išvaizdos prasme žmonių yra suvokiamas kaip vertesnis ir pranašesnis“, – teigė K. Gečas.
Ar tuo gali pasinaudoti politikai?
Pasak komunikacijos eksperto, politikai galėjo tuo pasinaudoti, bet reikšmingų padarinių tai neturi.
„Rinkėjas pirmiausia balsuoja už sąrašą, vadinasi, jis yra jau apsisprendęs. Tik po to reitinguoja žmones.
Kandidatas, kuris turi žinomo žmogaus pavardę, jis gali turėti kažkokį pranašumą tik vienmandatėje apygardoje.
Tačiau žmonės antrame ture, jei balsuoja už vieną ar kitą, tai oponentai pasirūpina informuoti, kad čia ne tas žmogus, apie kurį galvoja.
Ir tikimybė, kad gaus naudos dėl tos pavardės yra labai maža. Tyrimai rodo, kai pasirinkimų skaičius mažas, tuomet žmogus labiau įsigilina“, – teigė K. Gečas.
Valstiečiai galvoja apie darbą opozicijoje:
