Gyvūnų prieglaudos darbuotojus vieno Šiaulių rajono ūkio kieme pasitinka tirtanti išbadėjusi ant ledo pririšta kalytė. Paaiškėjo, kad anoniminis pranešimas apie čia neprižiūrimus gyvūnus – ne melas. Vienas šuo pagalbos jau nebesulaukė. Kitas, vargiai panašus į sveiką šunį, beviltiškai žvelgia iš būdos, nors turėtų piktai aploti nepažįstamuosius.
„Su policijos pagalba apžiūrėjom teritoriją ir radom mirusį šunį ir dar vieną kalytę, ji prastos būklės, matosi kad prastai maitinta ir dar šuo už kažkokių griozdų. Jis kaip ir kaukazo aviganis, bet baisiai suveltas“, – pasakojo Prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė.
Išbadėjusi, atsikišusiais šonkauliais kalytė vedama į atvykusių gyvūnų globėjų mašiną. Matyti, kad gyvūnėliui dėl išsekimo sunku nueiti ir tuos kelis metrus. Ji vis prigula. O toliau, dar baisiau. Pasirodo, ūkio šeimininkė laiko ir per šimtą galvijų.
„Prašėm, kad įsileistų į vidų, kur yra karvytės, pamatėm baisų vaizdą, gyvuliai guli išmatose, šlapime be jokio šiaudo, tiesiai ant cemento. Iš tikrų, vaizdai klaikūs“, – sakė I. Butkutė.
Nežinia, kas atsitikę ūkio šeimininkei, bet ji, štai, panašu, pati bijo savo karvių. Ir kalbėti apie padėtį ūkyje nesutinka. Gyvūnų prieglaudai sukėlus triukšmą, kitą dieną į sodybą atvyko ir Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
„Situacija iš tikrųjų prasta, labai tiesiog prasta. Gyvūnai, veršeliai, karvės išliesėję. Matosi, kokius 2-3 mėnesius problema, nepakankamai šeriami ir pašaro duota tik gyvybei palaikyti, kaulai iššokę, išliesėję stipriai“, – tikino veterinarijos gydytoja Daiva Kazlauskienė.
Gyvūnų prieglaudos vadovė sako, pagalbos ieškoti reikėjo jau seniai ir tą turėjo daryti pati ūkininkė.
„Jeigu būtų kreipusis, gal būtume padėję, nors šiaudų, po velnių, karvėms padėję, kad nereikėtų žiemą gulėt ant cemento, man žodžių trūksta“, – piktinosi I. Butkutė.
Kitas Maisto ir veterinarijos tarnybos žingsnis – į teismą. Šiaip konfiskuoti gyvulių negalima.
„Skubia tvarka teiksim teismui, toliau priklausys nuo teismo sprendimai, ar ten bus bauda dedama, ar ten bus įpareigotas žmogus rūpintis gyvūnais, ar bus konfiskuoti, sunku pasakyti“, – paaiškino Daiva Kazlauskienė.
Moteris, fermai gavusi paramą iš Europos Sąjungos, guodėsi, kad dėl šių įsipareigojimų negali mažinti bandos, nors ir trūksta pašarų. Kodėl nepaskaičiavo, kiek jų reikės, moteris negalėjo pasakyti. Veterinarams privalu ūkius lankyti bent kartą per metus. Jei tikina, kad pernai čia viską apžiūrėję blogos situacijos nepastebėjo.