„Kadangi aš nesiruošiu šuns vesti į parodas, nutarėme jį pirkti be dokumentų. Man nesvarbu parodos, man svarbu augintinis, kad galėčiau jį mylėti. Tad radau skelbimą ir važiavome į Šiaulius pirkti gyvūno. Nuvykome į kažkokį užkampį, netgi ne tos moters namai ten buvo. Ten buvo tie visi šuniukai, mes apstulbome nuo šuniukų grožio, pasiėmė skiepų knygutę ir išsivežėme šuniuką namo.
Kai parsivežėme šuniuką namo, kitą dieną jis jau nieko nebevalgė. Man pasidarė neramu, kas yra, paskambinau tai moteriai, paklausiau, kame problema, o ji sakė, kad čia nieko tokio, kad „savaitę gali drąsiai nevalgyti“. Paklausiau jos, gal kreiptis pas veterinarą, tai man sakė nesikreipti, kad šuniukas ten dar gali apsikrėsti“, – tv3.lt pasakojo moteris.
Po kelių dienų nugaišo
K. Ratkevičiūtė-Tatorienė papasakojo, kad laukė, kol šuniukui pagerės, bet jis toliau silpo, tad po kelių dienų jį visgi nuvežė pas vieną veterinarą, o po to pas kitą.
„Kita veterinarė mums pasakė tiesiai: šuniukai yra virusas, uždegimas ir kad mes jau jį nusipirkome ligotą. Mums pasakė, kad skiepo nėra – pasirodo, skiepų knygelėje nebuvo skiepo štampo. Mums paaiškino, kad, jeigu tikrai šuniukas skiepytas, turėjo būti ir veterinaro štampas – ką paskui išsiaiškinau, kai kreipiausi pas veterinarus. Dar norėjau šunelį išgelbėti, tačiau nepavyko – jis mirė“, – nurodė pašnekovė.
K. Ratkevičiūtė-Tatorienė sako toliau stebėjusi tos pardavėjos skelbimus, taip pat pasiskaitė atsiliepimų apie ją „Facebooke„ir suprato, kad moteris yra žinoma veikėja Šiauliuose, pardavinėjanti sergančius šuniukus ir parsivežanti juos nežinia iš kur.
Kadangi tv3.lt neturi neginčijamų įrodymų, kad K. Ratkevičiūtės-Tatorienės minima moteris tikrai veisia ir prekiauja be dokumentų neskiepytais, sergančiais šuniukais, jos tapatybė nebus atskleista, tačiau šuniukų pirkėjai – ypač be dokumentų – turėtų suklusti.
K. Ratkevičiūtė-Tatorienė sako, kad už šuniuką ji sumokėjo standartinę 220 eurų kainą.
Katė maiše
Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė tv3.lt nurodė, kad patys pirkėjai, pirkdami gyvūnus be dokumentų, labai rizikuoja, nes dokumentai garantuoja, kad gyvūnui atlikti sveikatos patikrinimai.
„Žmonės kažkodėl galvoja, kad, jeigu nusipirks šunį su dokumentais, būtinai reikės eiti į parodas. Tikrai ne, tačiau dokumentai garantuos, kad tas šuo yra išveistas pagal standartus ir kad jo tėvams buvo daromi sveikatos tyrimai, daugybė kitų reikalavimų. Žmogus, pirkdamas tokį šuniuką, dar gauna pirkimo-pardavimo sutartį iš to veisėjo. Sutartyje numatyti tam tikri dalykai,ir jeigu veisėjas kažko nesilaiko, kažką pažeidė, naujojo šuniuko savininkas gali reikšti pretenzijas.
Visgi kada žmogus rankose neturi nieko, tik gyvą padarą ir dar kartais veterinarinį sveikatos paselį, tada gaudyk vėją laukuose arba katė maiše“, – tv3.lt kalbėjo pašnekovė.
Sunku išreikalauti atsakomybės
Jeigu jau žmogus perka be dokumentų, A. Staskevičienė nurodė jam prašyti iš pardavėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų numatyti tam tikri punktai sutartyje. Visgi žmonės to, sako ji, nedaro.
A. Staskevičienė nurodė, kad, jeigu žmogus pardavinėja sergančius šuniukus be dokumentų, faktiškai pažeidimą daro, tačiau tai įrodyti yra labai sunku.
„Jeigu žmogus išveisia tų šuniukų ne vieną, o daugokai, jis turi būti užsiregistravęs kaip gyvūnų veisėjas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, savo rajono padalinyje. Jeigu yra registracijos numeris, jis turi laikytas tam tikrų reikalavimų, tačiau dažniausiai žmonės veisia patyliukais ir nėra registruoti. Jeigu jis neregistruotas, iš jo sunku reikalauti atsakomybės“, – kalbėjo pašnekovė.
Nelegalų nemažėja
Gyvūnų globos tarnybos vadovė Brigita Kymantaitė tv3.lt nurodė, kad žmonių, prekiaujančių šunimis be dokumentų, nemažėja: pasak jos, skelbimų portaluose kas mėnesį galima pamatyti apie 1,5 tūkstančio skelbimų dėl šuniukų be dokumentų.
„Žmonės nelabai nori domėtis ir nelabai supranta, kam reikalingas gyvūnų veislės dokumentas, tai jie tiesiog orientuoti į tai, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiektų didžiausią naudą. Visgi tai yra rizikinga. Paprastas žmogus atvykęs pas šunų veisėją nepamatys tų problemų – tą pamatysi, kai tu parsineši namo, kai truputį gyvūnas patirs streso, kai keičiasi aplinka, tai tada ir išlįs ligos, dėl ko dažnai gyvūnai nugaišta.
Gyvūnui dažniausiai pasireiškia virusinės ligos, kurios ateina iš tų namų, kur gyvūnai buvo laikomi dėl nehigienos ar per didelio gyvūnų skaičiaus“, – pasakojo B. Kymantaitė.
Pašnekovė sako, kad jų organizacija gauna gausybę skundų dėl be dokumentų pardavinėjimų gyvūnų, tačiau sukontroliuoti šį reiškinį, teigia B. Kymantaitė, yra gana sudėtinga.
„Mes turime ir projektą noriušuns.lt, bandome šviesti visuomenę, kad pirktų šunis ne aklai, esame paruošę ir pirkimo-pardavimo sutartį, kad žmogus pasirašytų tą sutartį. Kitas dalykas, ko veisėjai nedaro, tai neženklina šunų mikroschemomis, ką reikia daryti. Tai yra, asmuo, parduodantis gyvūną, turi jį paženklinti savo vardu, o paskui jį perrašyti pirkėjo vardu. Tai buvo padaryta vien tam, kad atsirastų atsekamumas, nes iki 2016 m., kol šito reikalavimo nebuvo, mes turėjome labai daug įvykių, kuomet daugintojai pardavinėdavo šuniukus degalinėse, pakelėse – tokiose vietose, kur žmogus jo negalėtų atsekti.
Kai tu atsivedi namo šuniuką, tu patiri 300 eurų nuostolį įsigydamas, dar pora šimtų eurų prarandi, bandydamas jį išgydyti, tai natūralu, kad žmonės supyksta. Tada skambina mums, klausia, kaip atsekti, bet be mikroschemų mes negalėjome įrodyti, kad tas gyvūnas atkeliavo būtent iš to asmens“, – pasakojo pašnekovė.
B. Kymantaitė sako, kad, žmogus, nusipirkęs sergantį šuniuką be dokumentų, kuris po to nugaišta, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, gali kreiptis į teismą, tačiau tai įrodyti yra kone neįmanoma.
