„Šitoje nuotrauka yra maisto davinys iš Tauragės ligoninės. Ligoninės, kur žmonėms būna kažkas negerai su sveikata. Kur reiktų sveikti ir gauti tam palankias paslaugas. Aš nekalbu apie skonius, išrankumą ar ką kita – „buržujiškumus išvaranti“ daktariška dešra ir bulvių košė nėra visų įmanomų maistinių medžiagų visam organizmui buveinė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi vyras.
Kokybiškas maistas?
Tauragės ligoninė tv3.lt raštu atsiųstame komentare nurodė, kad ligoniniams maistas gaminamas ligoninės virtuvėje, todėl kasdien ligoniai, anot ligoninės atstovų, gauna kokybišką ir šviežią maistą.
„Akivaizdu, kad įtaką maitinimo paslaugai turi skiriamos lėšos, kurios yra ribotos, tačiau tai nemažina mūsų pastangų, kad maisto produktai patiekalų gamybai būtų tinkamos kokybės ir šviežūs. Jei yra galimybė, renkamės Lietuvoje išaugintas daržoves, vaisius, mėsą.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, ligoninėje turi būti periodiškai atliekama vidinė pacientų apklausa dėl maitinimo paslaugos kokybės. Paskutinės apklausos 2015 m. anketos duomenimis, 80 proc. atsakė, kad maitinimas geras, 17, 2 proc. – maitinamas iš dalies geras, 2,2 proc. – maitinimo paslauga nepatenkinti.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad sergant tam tikromis ligomis, maisto kiekis yra ribojamas, dėl to produktų asortimentas labai susiaurėja. Su tokiu paskirtu maitinimu pacientai kartais nenori sutikti, ima vertinti jį kaip skurdų, neatitinkantį jų lūkesčių. Dedame maksimalias pastangas, kad išsiaiškintume pacientams skirtos dietos svarbą, išmokytume juos sveikai maitintis“, – rašoma ligoninės komentare.
„Šlapianka“ rekomenduojama?
Tauragės ligoninės atstovai tikina, kad Lietuvos dietologų draugija pateikia įvairių rekomenduotinų ligoninėms patiekalų pavyzdžių ir esą virta dešra pateikiama kaip rekomenduotina.
„Be to, aukščiausios rūšies mėsos gaminiai, tai yra, virta dešra, leidžiama vartoti vaikams visose ugdymo įstaigose. Svarbiausia, kad tokie gaminiai nebūtų vartojami kasdien, dažnai – juk sveikos mitybos principas yra subalansuota ir įvairi mityba. Ligoninėje aukščiausios rūšies virta dešra pagal valgiaraštį gali būti pateikiama tik pusryčiams arba vakarienei per 7 dienas tik vieną kartą“, -nurodė ligoninės atstovė.
Ministras apgailestauja
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė tv3. lt perdavė ministro komentarą. Jis apgailestauja, kad ne visose šalies gydymo įstaigose yra patiekiamas tinkamas ir pilnavertiškas maistas.
„Be abejo, yra ligoninių, iš kurių verta imti pavyzdį. Tarkim, ne kartą teko girdėti atsiliepimus iš Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio ligoninėje) gimdžiusių mamyčių, kad ten joms bus skirtas pilnavertiškas maitinimas, joms buvo sudaryta galimybė pasirinkti ir pagal asmeninius mitybos įpročius, pvz. vegetarišką maistą užsisakyti. Tai sveikintina, nes toks požiūris – šiuolaikiškas ir modernus. Žinoma, tokių pavyzdžių, kur yra pilnavertiška mityba, galima išvardinti ir daugiau. Tai tik vienas iš pateiktų.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ligoninėse kiekvienam pacientui maitinimą arba dietinį gydymą paskiria gydantysis gydytojas arba gydytojas dietologas, priklausomai nuo paciento diagnozės. Jį skiriant, vadovaujamasi nustatytomis taisyklėmis, kurios yra skirtingos kiekvienam žmogui, priklausomai nuo paciento lyties, amžiaus ir fizinio aktyvumo“, – sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Nauja tvarka
Atstovė nurodo, kad šiais metais ministerijos specialistai parengs naują medicinos normą, kuri numatys maitinimo organizavimo gaires.
„Nepaisant to, kad yra vienodi reikalavimai, kiekvienoje ligoninėje maitinimas yra skirtingas, priklausomai nuo ten dirbančio maitinimą organizuojančio personalo bei tam skiriamų lėšų, taip pat priklausomai nuo papildomai savivaldybės skiriamų lėšų (dauguma ligoninių priklauso savivaldybėms). Šiaip, suprantama, kad pinigų suma paciento paros maitinimui nėra didelė. Pavyzdžiui, Tauragės ligoninėje 2016 m. III ketvirtį maitinimui buvo išleista 24 tūkst. eurų). Suprantama, kad už nedideles sumas restoraninio lygio patiekalų nupirkti neįmanoma, tačiau norint visada galima rasti išeičių, norint užtikrinti pilnavertišką mitybą ir reikiamų kalorijų kiekį.
Kalbant apie tai, kad kai kuriems pacientams nepatinka kokie nors produktai, tai priklauso nuo jo asmeninių įpročių, kaip jis maitinosi iki šiol šeimoje. Juk net ir restoranuose vienam patiekalas patinka, kitam ne. Kalbant apie virtas dešras, dėl kurių skundžiasi pacientas, jos yra saugios ir tinkamos ligonių maitinimui, lengvai virškinamos, atitinka aukščiausios rūšies gaminio reikalavimus. Žinoma, yra ir geresnių produktų, tačiau viskas priklauso nuo kainos. Taip pat daugeliui ligonių nepatinka košės – o juk tai sveikas maistas! Kiti nemėgsta žuvies, ir pan. Nesveiki produktai (pvz., rūkytos dešros, subproduktai, mechaniškai atskirta mėsa, saldumynai, riebūs produktai, gazuoti gėrimai ir pan.) ligoninėse netiekiami“, – kalba L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
„Šlapiankų“ gerų nebūna
Dietologė Rūta Petereit nurodė, kad šiuo metu yra likusios tik rekomendacijos, kokį maistą ligoninės turėtų teikti, tačiau rekomendacijose nėra konkrečių produktų ar patiekalų.
„Rekomendacijose yra nurodytos Dietologų draugijos dietos, tačiau nėra apibrėžti produktai. Ateityje mes norime, kad prie kiekvienos dietos būtų atžymimi produktai, nes dabar „šlapianka“, dešrelės nėra nei geros, nei kokybiškos, nors gamintojas gali sakyti, kad 99 proc. mėsos, tačiau jų neturėtų būti ligoninėse.
Kitas aspektas yra pinigėliai. Ligoninėse yra pakankamai maža suma maistui, todėl, kol nėra nurodyta kitaip, kiekviena ligoninė perka tą „šapianką“. Visgi „šlapianka“ niekada nebūna viena ir ligonis turėtų atsirinkti, ką valgyti. Duodama ir košės, tačiau ligoniai dažniausiai košių nevalgo, nes jų nevalgo ir namuose. Sriubos, įvairios maltinukai daugumoje ligoninių tikrai yra kokybiški, tačiau ligoniai dažnai yra išrankūs, nes nesigamina namuose ir vartoja daug prieskonių“, – kalbėjo R. Petereit.
Todėl dietologė tikisi, kad kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pavyks pakeisti tvarką ligoninėse ir nurodyti konkrečius produktus, ką galima tiekti ligoninėse, ko ne.
