Lina ABROMAVIČIENĖ Per visą Lietuvą nuaidėjusi Akmenės rajono Ventos socialinės globos namų mergaitės, vadinamos „coliuke“, istorija sukrėtė ne vieną žmogų. Dėl septynmetės mergaitės, kuri svėrė vos 5 kilogramus, galimos nepriežiūros kaltinami globos namų darbuotojai, Globos namuose buvo vykdomas auditas, ant kojų sukelti vaiko teisių gynėjai. Artimiausiu metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų pradėtas Šiaulių ligoninės, kurioje buvo gydoma „coliukė“, veiklos medicininis auditas. Į šios istorijos sūkurį įsisuko ir pati šalies vadovė, kuri teigia, kad Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi vykdyti globos namų sistemos reformą. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad globos namuose kylančios problemos yra ne tik pačių globos įstaigų, bet ir visuomenės bėda, ir greitų pokyčių šioje srityje tikėtis nevertėtų. Tačiau dėl šio skandalo įtampą patiria ne tik Ventos, bet ir kitų globos namų darbuotojai.
Baiminasi nepagrįstų kaltinimų
Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ laikinai einanti direktorės pareigas Marytė Žalpienė sako, kad Ventos socialinės globos namų mergaitės istorija sukrėtė įstaigos darbuotojus. „Suvokdami, kad tokį patį darbą dirbame ir mes, esame sunerimę dėl visuomenės nuomonės apie globos namus. Niekada negalime žinoti, kada bus mestas iššūkis ir mums, net neįsigilinus į situacijos esmę. Prižiūrint neįgalius vaikus globos namuose kaltinimų galime sulaukti bet kada. Manome, kad visuomenės požiūris pasikeis tik tada, jei visuomenė bus labiau šviečiama, informuojama“, – teigia M. Žalpienė.
Globos namų „Šaltinis“ šeimynose gyvena 62 vaikai. Šeimynas sudaro vaikai nuo 3 iki 18–21-erių metų. Gyvena jie išskirstyti pagal negalią, amžių, atsižvelgiant į vaikų poreikį. Kaip ir kiekvienoje įstaigoje, kurioje dirbama su vaikais, taip pat ir šiuose globos namuose pasitaiko visokių problemų. Pasak M. Žalpienės, globos namuose egzistuojančios problemos, palyginus su Ventos globos namų istorija, yra menkos ir greit išsprendžiamos.
„Mūsų įstaigoje šiuo metu yra panašaus likimo vaikų. Kai jiems sveikata pablogėja, kreipiamės į medikus. Svarbu, kad specialistai įvertintų būklę, reguliariai konsultuotų. Todėl nemanome, kad Ventos globos namuose buvo sąmoningai nualinta mergaitė. Visi vaikai yra sąžiningai prižiūrimi. Manome, kad šioje situacijoje nesusikalbėjo specialistai“, – savo nuomonę apie „coliukę“ išsakė M. Žalpienė.
Pasak jos, didžioji dalis „Šaltinio“ vaikų yra paaugliai. „ Paauglystėje net su sveikais vaikais sudėtinga, o kai vaikai serga, yra dar sudėtingiau“, – teigia M. Žalpienė.
Globos namuose – puikios sąlygos, tačiau taupyti reikia
Pasak M. Žalpienės, atsižvelgiant į tai, kiek valstybė skiria lėšų globos namuose gyvenantiems vaikams, jiems sudaromos gana geros sąlygos gyventi: „Pačios geriausios sąlygos vaikui augti yra savo, o ne globos namuose. Tačiau yra tokių šeimų, kuriose nėra sąlygų normaliai augti vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Tokių vaikų priežiūra labai daug kainuoja. Be to, prižiūrėti sergantį vaiką reikia mokėti, žinoti kur kreiptis, jei iškyla problemos. Todėl kai kuriems vaikams globos namai – pati geriausia išeitis.“
Pasak M. Žalpienės, sunkią negalią turinčio vaiko išlaikymui yra skiriama 2 836 Lt, o jei negalė mažesnė – 2625 litų. Šių pinigų, pasak M. Žalpienės pakanka, nors reikia derinti poreikius, kad pinigų užtektų. „Visada reikia taupyti. Reikia mokytis ir vaikams taupyti, taupo ir darbuotojai. Švaistyti pinigų be tikslo negalime. Mūsų darbuotojai gauna atlygį, tačiau jis galėtų būti ir didesnis“, – sako M. Žalpienė.
Negalią turinčiam vaikui – tėvų rūpestis ir pasiaukojimas
M. Žalpienė prasitaria, kad dažnai sulaukia klausimų, kodėl šių vaikų neaugina patys tėvai. Tačiau, pasak jos, mažai yra tėvų, kurie pajėgia tokius vaikus išlaikyti, nes jiems reikia ne tik priežiūros, bet ir nemažai lėšų, o neretai tokiose šeimose dirbti gali tik vienas iš tėvų, antrajam visą laiką tenka skirti vaiko priežiūrai.
„Pas mus teikiamos kineziterapeuto, masažisto, slaugytojų paslaugos, dirba socialiniai darbuotojai, neformaliojo ugdymo pedagogai. Visi jie prižiūri 62 vaikus, iš viso globos namuose galime apgyvendinti 70 vaikų. Tokių paslaugų suteikti patys tėvai negali. Pastebime, jog globos namuose vaikų mažėja. Manome, kad gerėja socialinio darbo sistema. Daugiau su šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, kurie mamas apmoko, kaip neįgalius vaikus reikia prižiūrėti“, – sako M. Žalpienė.