Apie tai pranešama socialiniuose tinkluose.
„Šiaulių miesto savivaldybė siekia, kad gyventojai mieste jaustųsi saugūs, įskaitant ir aplinką švietimo įstaigose. Situacija, susiklosčiusi Simono Daukanto inžinerinėje gimnazijoje jau žinoma mieste.
Tiek savivaldybė, tiek gimnazija deda visas pastangas, kad išspręstų esamą situaciją. Psichologinis ir fizinis smurtas yra netoleruotini, todėl gimnazijos mokytojų kolektyvas kreipiasi į visus geranoriškus žmones, kurie nori padėti mokytojui teisme bei reabilitacijoje. Šiaulių mokytojai tikisi visų paramos ir renka lėšas“, – praneša savivaldybė.
Paramą galima pervesti:
Gavėjas: Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas.
Pinigus prašoma pervesti į sąskaitą LT20 7300 0100 0240 3550 AB Swedbank.
Pervedimo paskirtis: Nukentėjusio mokytojo reabilitacijai ir teisinėms paslaugoms.
Mokyklos direktorius: mokytoją sumušęs 14-metis negali mokytis su visais
Šioje gimnazijoje naujai atėjęs mokinys technologijų pamokoje užpuolė mokytoją, smūgiavo į galvą, pilvo sritį bei sulaužė akinius, nes mokytojas pamokos metu neleido naudotis telefonu, o kai mokinys nepaklausė – telefoną paėmė. Šis mokinio smurto protrūkis prieš mokytoją buvo užfiksuotas vaizdo įraše.
Mįslingai atsakė apie tėvus
Gimnazijos direktorius V. Kantauskas antradienį portalui tv3.lt pasakojo, kad paauglio elgesys bus svarstomas Vaiko gerovės komisijoje, bet tikriausiai bus svarstoma keisti mokymo formą, kadangi mokinys kelia grėsmę bendruomenei.
„Keisim mokymo formą, nes jis iš esmės negali mokytis su visais, kadangi kelia grėsmę visai bendruomenei. Pas mus jis tepasimokė dvi su puse savaitės, o nusižengimų turime krūva. Nesvėriau aš tos krūvos, bet užtektų keletui mokinių. Jam reiktų specialiosios pagalbos, o mokykla tikrai neturi nei tokios patirties, nei specialistų“, – nurodė V. Kantauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas aprašas, reglamentuojantis mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formas bei mokymo organizavimo tvarką apibrėžia dvi mokymosi formas: grupinę ir pavienio mokymosi.
Kai kalbama apie pavienio mokymosi formą, tai čia įeina individualus mokymas (mokytojai moko individualiai tête-à-tête), savarankiškas mokinio mokymasis (mokinys mokosi savarankiškai, mokytojai teikia konsultacijas), taip pat nuotolinis mokymas (mokinys mokosi savarankiškai, mokytojai teikia konsultacijas nuotoliniu būdu) ar ugdymas šeimoje (kai vaikus ugdo tėvai pagal oficialias programas).
„Sprendimą priims vaiko gerovės komisija, bet tas mokinys tikrai kontaktų su mokytoju jau nebeturėtų turėti“, – pabrėžė Šiaulių Simono Daukanto inžinerinės gimnazijos vadovas.
Trečiadienį direktorius minėjo, kad vaiko gerovės komisijos posėdis jau įvyko, bet sprendimas dar nepriimtas.
„Sąlygos yra tos, kad jis tokiu būdu su tokiu elgesiu, kol nepasikeis, tikrai negali mokytis mūsų gimnazijos bendruomenėje, nes jis kelia grėsmę visiems: ir mokytojams, ir mokiniams. Yra tokia sąlyga. Kaip ją spręsim, žiūrėsim“, – svarstė V. Kantauskas.
Per kelias savaites paauglys spėjo pasižymėti: įžeidinėjo mokytojus, nevykdė jų prašymų, atsinešė į klasę kiaušinių ir per pamoką juos mėtė į kriauklę, galiausiai, sumušė mokytoją. Prieš tai vaikinas metus laiko mokėsi Šiaulių Medelyno progimnazijoje, tačiau per savo neilgą gyvenimą pakeitė ne vieną ar dvi mokyklas.
Paklaustas, kaip į problemas reaguoja paauglio tėvai, mokyklos direktorius atsakė plačiau: „Tos bėdos neatsirado per dvi su puse savaitės. Nei mes galime paveikti per tiek laiko, nes jis gali būti paveikiamas per dvi su puse savaitės. Tos bėdos jau tęsiasi nuo pat pradžios, nuo pirmos klasės, gal net nuo darželio. Ir tada galite kelti sau klausimą, ar tėvai žinojo, ar kažką darė, ar nedarė. Čia man atrodo visiems kurie bent truputį blaiviai mąsto turėtų būti aišku ir tėvų vaidmuo“.
Į situaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavus Šiaulių merui Artūrui Visockui kai kurie šiauliečiai ėmė dalintis savo patirtimi. Pavyzdžiui, viena šiaulietė rašė, kad tas pats vaikas pradinėje mokykloje savo bendraklasius badė pieštukais, durimis traiškė pirštus. Neapsikentę tėvai kreipėsi į merą, bet šis esą pasiūlė į situaciją pažvelgti filosofiškai. Pasak šios mamos, galiausiai, direktoriui rekomenduota skirti drausmines nuobaudas mokytojams bei papeikimą mokiniui.
Paauglio tėvai pateikė skundą prieš mokytoją
Šiaulių Simono Daukanto inžinerinėje gimnazijoje 14 metų mokiniui užpuolus technologijų mokytoją, kiti vaikai muštynes nufilmavo telefonu. Vaizdas sukrečiantis, nes jame matyti, kaip aukštaūgis paauglys nepagarbiai suima mokytoją už drabužių, tąso jį, paskui vyksta grumtynės: mokinys smūgiuoja mokytojui į pilvą ir krūtinę, atitraukti smurtautojo puola kitas vaikas.
Policija į įvykį buvo kviesta, nes mokytojui bandant paimti per pamoką ne pagal taisykles naudotą telefoną, mokinys smogė mokytojui ir sulaužė akinius, fiksuoti paviršiniai galvos sumušimai. Tačiau kaip portalą tv3.lt informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė, mokinio tėvai praėjusį penktadienį pateikė priešpriešinį pareiškimą, kad jų vaikas buvo sužalotas mokykloje.
Policija vykdo pirminį aplinkybių patikslinimą ir spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Paprastai sprendimas priimamas per dešimt dienų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių miesto skyriaus vedėjas Donatas Žakaris pripažino, kad šiai šeimai pagalba buvo teikta ir anksčiau.
Jeigu vaiko teisės nustato pagalbos šeimai poreikį, o savivaldybių tarnybos teikia pagalbą, tai reiškia, kad šeimoje esama nesklandumų: nesuvaldoma agresija, nepriežiūra ar dar kažkas.
„Kai nustatome, kad smurtavo vaikas, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiame socialines paslaugas teikiančius savivaldybių specialistus, o esant poreikiui – vaiko teisių gynėjų mobiliąją komandą – teikia skubią pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai jos gyvenamojoje vietoje, motyvuoja šeimą spręsti, neretai, įsisenėjusias problemas arba nukreipia pagalbos į kitus specialistus“, – sakė D. Žakaris.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagalba dažniausiai būna reikalinga ir smurtautojui. Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, tarp jų ir smurtą, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar žmonės pajėgė ją priimti“, – pridūrė pašnekovas.
Lietuvoje mokslas iki 16 metų yra privalomas, todėl pašalinti mokinio iš mokyklos neįmanoma, galima tik įkalbėti keisti ugdymo įstaigą arba priimti pagalbą. Nubausti paauglio irgi nepavyks, nes baudžiamoji atsakomybė už tokio tipo veiksmus taikoma nuo 16 metų, bet kraštutiniais atvejais vaikai gali būti apgyvendinti socializacijos centre.
„Tikėtina, kad baudžiamoji atsakomybė nebus taikoma, nes jam yra tik 14 metų. Pagal tai, ką jis padarė, atsakomybė yra nuo 16 metų. Tokiais atvejais renkama medžiaga dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo. Kiekvieną kartą už tokius pažeidimus renkama medžiaga, siunčiama į savivaldybę, tuomet Vaiko gerovės komisija sprendžia, kokias taikyti minimalios ar vidutinės priežiūros priemones. Jeigu vidutinės, tai tada išsiunčiamas į socializacijos centrą“, – paaiškino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė G. Smagriūnienė.
