Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių valdininkai užsiima saviveikla, tokią išvadą galima padaryti palyginus, kaip yra planuojamas Šiaulių viešasis logistikos centras. Nors miesto Taryba planavimo dokumentuose yra patvirtinusi europinio standarto geležinkelio vėžę, bet valdininkai techniniame projekte įrašė rusiško standarto. Miestui tokia saviveikla gali kainuoti milijonus litų.
Planuoja savaip?
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, kuriai yra pavaldus administracijos direktorius su visa administracija, Šiaulių miesto strateginiame 2007-2016 metų plėtros plane yra patvirtinusi vieną iš uždavinių: įrengti europinio standarto geležinkelio atšaką į Industrinį parką ir Logistikos centrą. Tačiau valdininkams, panašu, miesto Tarybos sprendimai yra nereikalingi.
„Techniniame projekte numatyta rusiško tipo 1520 milimetrų vėžė“, - praėjusį trečiadienį dienraščiui „Šiaulių naujienos“ raštu Savivaldybės investicijų ir miesto plėtros skyriaus atsakymą atsiuntė Savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė.
Kreipėsi į prokuratūrą
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas tai vadina skandalu, nes sprendimas buvo priimtas vienoks, o daroma atvirkščiai. Tokį chaotiškai planuojamą ir miestui strategiškai svarbų projektą politikas yra apskundęs prokuratūrai. Šiaulių apygardos prokurorai viešojo intereso gynimo tyrimo nepradėjo, tad kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Šią savaitę prokuratūra skundo nagrinėjimo terminą pratęsė iki rugsėjo mėnesio.
„Aš nesu prieš šį projektą. Esu prieš tai, kaip jis įgyvendinamas. Nuo pat pradžių jo turėjo imtis ministerija ir valstybinės su kroviniais dirbančios įmonės. Dabar jį bando įgyvendinti Savivaldybė, kai Vilniuje ir Kaune savivaldybės įvardijamos tik kaip partneriai. Miestui toks planavimas kainuoja milijonus. Prokuratūra turėtų ginti viešąjį, mokesčių mokėtojų lėšų nešvaistymo interesą“, - piktinasi politikas.
Klimpsta į skolas
Viešuosius logistikos centrus (VLC) didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – prieš gerą dešimtmetį planuota įrengti prižiūrint Susisiekimo ministerijai. Už įrengimą turėjo būti atsakingos valstybinės įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Strateginio planavimo dokumentuose numatyta, kad tokius VLC pagal poreikį galima būtų įrengti ir Šiauliuose bei Panevėžyje, bet vėliau iš planavimo dokumentų šie miestai dingo.
Šiaulių valdžia nenuleido rankų ir pasiekė, kad ministerija projektą įgyvendinti leistų jų pačių jėgomis, pasinaudojus europine parama. Įrengimui reikia beveik šimto milijono litų, miestui reikėtų prisidėti milijoninėmis sumomis bei padengti PVM išlaidas. Biudžete pinigų nėra, o bankai nelabai linkę suteikti paskolas. Bet net ir toks faktas neatbaido prasiskolinusių valdininkų, kurie iki šiol neatsisako minties savo jėgomis įgyvendinti šį projektą.
Stabdo plėtrą
Aklas šio projekto siekimas, A. Visocko nuomone, turi ir kitų niuansų, kurie miestui gali brangiai kainuoti. Šiaulių VLC planuojamas greta civilinio oro uosto, o tai reiškia, kad oro uostas negali plėstis – rengiant oro uosto plėtros planą rengėjai turėjo gerokai pasukti galvą, nes iš vienos pusės plėtrai trukdo logistikos centrui atriektas plotas, iš kitos pusės yra įsikūrę kariškiai, kurie nedviprasmiškai yra pasisakę, kad savo teritorijos sąskaita civiliniam oro uostui plėstis neleis.
Taip pat logistikos centras siejamas su „Rail Baltica“ projektu – neva tarptautinė geležinkelio magistralė būtų tiesiama pro logistikos centrą. Šį argumentą miesto valdžia dažnai minėdavo įvairių posėdžių metu. Tačiau ši magistralė yra planuojama pagal europinį standartą, kuris yra beveik devyniais centimetrais siauresnis nei rusiškas (Lietuvoje dauguma geležinkelio linijų yra rusiško standarto).
Problemos neįžvelgė
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, paprašytas pakomentuoti, kodėl ilgalaikiame plėtros plane yra vienokia, o techniniame projekte – kitokia geležinkelio vėžė, iš pradžių sutriko ir paprašė paskambinti kitą dieną. „Techninį projektą deriname prie Lietuvos realijų, visas šalies geležinkelis yra rusiško standarto. Jeigu bus poreikis, pakeisime, ten gal devynių centimetrų skirtumas. Skambiai atrodo, bet nieko čia skambaus nėra“, - kitą dieną paaiškino V. Damulevičius.
Pasak jo, tokia vėžė siejama prie Rytų-Vakarų tranzitinio koridoriaus, kuriuo kroviniai iš Baltarusijos turėtų keliauti į Klaipėdą, tad tikimasi, kad sustos ir Šiaulių VLC. O kad miesto Taryba priėmė vieną sprendimą, bet daromas kitoks – nieko tokio.
Beje, šio valdininko vadovaujama administracija jau ne pirmą kartą nepaiso Tarybos sprendimų, tad šiauliečiai ir patys miesto politikai kelia klausimą – kam tada reikalinga Taryba.
