S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės N. Račkauskaitės nužudymo byloje – šiurpą keliančios naujos detalės. Vakarykščiame teismo posėdyje užsiminta, jog Šiaulių rajone esančiuose bunkeriuose kažkas planavo žmogaus skrodimą, kuriam turėjo vadovauti suaugusi moteris.
Kaltinamąją puošė pentagrama ir apverstas kryžius
Vakar baudžiamojoje byloje dėl N. Račkauskaitės nužudymo liudijo ją pažinoję žmonės bei abiejų kaltinamųjų – V. Vaitiekaitytės bei V. Lietuvninkaitės bendramoksliai. Paaiškėjo, jog vaikinas, vardu Jonas, su kuriuo N. Račkauskaitė praeityje palaikė ryšius, susitikinėjo ne tik su V. Vaitiekaityte ir V. Lietuvninkaite, bet ir su dar viena mergina. Tai teisme patvirtino aštuoniolikmetis liudytojas Valdas Z., kurio mergina jį vėliau išmainė į Joną Ž.
Liudytojas Valdas Z. teisme pasakojo, jog praėjusių metų birželį kartu su V. Vaitiekaityte, V. Lietuvninkaite, savo tuometine mergina bei Jonu Ž. lankėsi netoli Ginkūnų gyvenvietės esančiuose bunkeriuose.
„Iškylavome, jie gėrė alkoholinius gėrimus, valgė pyragą“, – pasakojo Valdas Z., pridurdamas esąs abstinentas. Vienam iš bylą nagrinėjančių teisėjų gimnazistų susitikimo vieta pasirodė keista.
„Kas per bunkeriai? „...“ Ar susiję su sekta, kažkokiu tikėjimu“, – liudytojo klausė teisėjas. Valdas Z. tikino, jog susitikimas jam neatrodė turintis kažką bendro su sekta, bet pripažino – V. Vaitiekaitytės bei V. Lietuvninkaitės elgesys jam pasirodė keistas.
„Nuskintas gėles daužė. Jų atžvilgiu buvo žaismingas pasismaginimas“, – vienintelį susitikimą bunkeriuose prisiminė Valdas Z., pridurdamas, jog grįžo nuo gėlių išteptu megztiniu. Valdui Z. tuomet į akis krito ir vieną iš kaltinamųjų puošęs apverstas kryžius bei pentagrama (šie ženklai laikomi satanistiniais simboliais, – aut. past.).
Tuo metu, likus maždaug mėnesiui iki N. Račkauskaitės nužudymo, su Jonu Ž. artimiau santykius palaikė V. Vaitiekaitytė. Valdas Z. prisiminė, jog V. Vaitiekaitytė per susitikimą kartu su Jonu Ž. buvo dingusi už bunkerio.
Draugių juokai – apie žmonių kankinimus
Lankymąsi minėtuose bunkeriuose kaip vieną iš savo pomėgių teisme įvardijo ir artima abiejų kaltinamųjų draugė devyniolikmetė Agnė S., ypač akcentavusi ankštą bunkerio erdvę su mažu langu.
„Kad čia būtų galima kažką pakankint“, – savo pačios pajuokavimus apie psichologinį žmonių kankinimą prisiminė liudytoja Agnė S. Ji teigė, jog tąkart netrūko ir abiejų kaltinamųjų „pajuokavimų“ apie panašius dalykus. Agnei S. toks draugių elgesys nepasirodė keistas. „Retkarčiais pajuokaudavome“, – į teisėjo klausimą, kaip dažnai juokaudavo apie žmonių kankinimus, atsakė liudytoja. Šiuose draugių žodžiuose ji teigė neįžvelgusi grėsmės. Nuomonę, jog kalbos apie žmonių kankinimus ar žudymus – tik nekalti juokai, Agnei S. piršo abiejų kaltinamųjų veiduose tuo metu pasirodanti šypsena.
„V. Vaitiekaitytė buvo švelni. Jos abi man buvo švelnios“, – apie kaltinamąsias atsiliepė jų draugė Agnė S.
Liudyti iškviesta dar viena kaltinamosios V. Vaitiekaitytės bei V. Lietuvninkaitės draugė apie savo santykius su jomis ne daug ką turėjo papasakoti.
Planuotas žmogaus skrodimas?
Į teismą liudyti iškviesta nužudytos N. Račkauskaitės tėvų draugė, 35–erių metų šiaulietė Jurgita teigė, jog ją buvo pasiekusios kalbos apie planuojamą žmogaus skrodimą.
„Eis skrosti negerą mergaitę – ne Nedą. Ji turėjo kartu eiti žiūrėti skrodimo“, – teigė moteris. Ji tuo metu girdėjo šnekas, jog skrodimui vadovaus suaugusi moteris, o šis kraupus aktas vyks bunkeriuose. Moteris neįstengė tiksliai prisiminti, kur ir kas galėjo pasidalinti mintimis apie šiurpius planus, bet į jos atmintį įsirėžė N. Račkauskaitės būgštavimai apie bendraklasę.
„Neda sakė, jog viena mergaitė turi skalpelį, kad bijo jos“, – N. Račkauskaitės žodžius prisiminė moteris.
Jonui teks grįžti į Lietuvą dėl posėdžio?
Dalis teismo posėdžio, kaip ir praėjusį kartą, vyko už uždarų durų. To teismo prašė kaltinamosios V. Vaitiekaitytės motina. Ji įvardijo tokius pat motyvus, kaip ir jau parodymus davusi V. Lietuvninkaitės motina – baiminosi, jog gali būti atskleistos svarbios jos gyvenimo detalės.
Parodymus turėjo duoti ir abiejų kaltinamųjų draugas Jonas Ž., bet prieš posėdį teismui spėjo pateikti prašymą remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teigė išvykstantis į Vokietiją mokytis ir dirbti. Vaikiną žadama kviesti į artimiausius posėdžius – jo parodymus svarbiais laiko ne tik prokuroras, bet ir kaltinamąsias ginantys advokatai.
Į kitą teismo posėdį numatyta kviesti teismo ekspertus bei niekaip neatvykstančius liudytojus. Abi kaltinamosios sutiko liudyti po to, kai teismas išklausys jų psichinę sveikatą vertinusių ekspertų parodymus. Ekspertų vaidmuo teismo posėdyje gali būti itin svarbus – nukentėjusiųjų civilines teises ginanti advokatė teigė, jog ekspertai turės progą įvertinti ir kaltinamųjų parodymus.
Gimnazistės ieškota ir bunkeriuose
V. Vaitiekaitytę bei V. Lietuvninkaitę sieja ne tik tokie patys vardai. Jos abi buvusios psichiatrijos ligoninės pacientės, tačiau psichiatrijos ir psichologijos ekspertų pripažintos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgusios lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu ir galėjusios suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.
Septyniolikmetės N. Račkauskaitės pasigesta praėjusių metų liepos 14–osios vakarą. Šiauliuose, pietiniame miesto mikrorajone gyvenanti moteris nesulaukė namo grįžtančios anūkės. Liepos 15–osios rytą močiutė kreipėsi į policijos komisariatą ir pranešė apie septyniolikmetės anūkės dingimą.
Trečią paieškos dieną, sekmadienį, pareigūnų rankose atsidūrė dvi S. Šalkauskio gimnazijos aštuoniolikmetės. Paaiškėjo, jog ieškoma mergaitė nužudyta. Mergaitės paieškos byla virto kraupaus nužudymo byla. Gimnazistėms pareikšti įtarimai, jos suimtos.
Įtariamosios prisipažino, kad savo bendramokslės kūną supjaustė į gabalus, sudėliojo į septynis maišus ir dviračiu veždamos juos išmėtė į pietiniame miesto mikrorajone esančius šiukšlių konteinerius, aukštas žoles pievoje. Iš pradžių joms sekėsi klaidinti pareigūnus. Tris dienas jie šakėmis rausė įvairias įtariamųjų nurodytas vietas, tačiau kūno dalių neaptiko. Pareigūnams talkino visos Lietuvos kinologai su savo augintiniais.
Tik liepos 20-ąją nelabai toli nužudytosios gyvenamosios vietos, nuošalioje vietoje, tarp Aukštabalio ir Liejyklos gatvių esančiuose krūmuose, buvo rasti mergaitės palaikai. Dar vieną nužudytosios kūno dalį pareigūnai ištraukė iš šaldiklio. Manoma, kad gimnazistės nužudymui buvo iš anksto ruoštasi, o egzekutorės prisigalvojo įvairių kankinimo būdų.
Redakcijos žiniomis, pareigūnai N. Račkauskaitės kūno ieškojo ir minėtuose bunkeriuose. Juose iškart po gimnazistės nužudymo dar buvo galima išvysti dažno žmonių lankymosi pėdsakus – besimėtančias knygų ir nesenų laikraščių skiautes, o ant sienos išvedžiotas užrašas „Vyka“ (vakarykščiame teismo posėdyje kaltinamąsias Vikomis vadino vienas jų bendramokslis). Buvo kalbama, jog šiame bunkeryje renkasi grupuotės.
Šaltinių teigimu, prieš N. Račkauskaitės nužudymą viena iš kaltinamųjų savo bendramoksliams rodė telefonu filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas žmogaus skrodimas.
Taip pat skaitykite:
Lemtingi žodžiai prieš mirtį: šiandien mane nužudys, žinokit – aš mėgau baltas rožes
