Maisto kainų šuolis tiesiog žudo iš pašalpų ar minimalių atlyginimų gyvenančias šeimas.
Brangstant produktų kainoms, žmonės imasi už galvų ir nežino, ką daryti, kaip toliau gyventi ir išmaitinti savo vaikus.
Absoliuti dauguma lietuvių pastebėjo maisto brangimą ir pripažino, kad tai keičia jų vartojimo įpročius: skatina ieškoti pigesnių prekių ar parduotuvių, kiti prisimena apsipirkimo keliones į Lenkiją, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Priversti gerti „mėlyną“ pieną
Kadangi žaibiškai brangsta maisto produktai, žmonės turi dar labiau susiveržti diržus. Maisto kainų šuolis tiesiog žudo iš pašalpų ar minimalių atlyginimų gyvenančias šeimas. Net 93,6 procento apklaustųjų pripažino pastebėję, kad brango maisto produktai, ir tik 6,4 procento tokių pokyčių nematė.
„Jūs pažiūrėkite, kas darosi prekybos centruose - žvėriškos kainos! Be šimto litų į parduotuvę net kojos nekelk. Mūsų keturių asmenų šeima valgo siaubingą maistą, privarytą vien „E“ ir kitų konservantų, nes jis yra šiek tiek pigesnis. O kas belieka daryti, jei natūralus maistas - „neįkandamas“. 1 procento riebumo pienas kainuoja daugiau nei litą, bet jis tiek pasterizuotas, kad net mėlynas. O geresnės kokybės – 3,5 procento riebumo pieno litras kainuoja apie tris litus. Ir ką jūs manote, žinoma, mes perkame ta „mėlyną“, bet pigų pieną, nes mūsų finansai neleidžia visavertiškai džiaugtis gyvenimu ir bent jau pavalgyti skaniai. O ką jau kalbėti apie kitus maisto produktus - varškę, žuvį. Nebeprisimenu, kada tokių skanumynų esame valgę“, - kalbėjo brangstančiu maistu pasipiktinusi šiaulietė.
Mėsą perkame iš ūkininkų. Už „gyvo“ svorio kiaulės kilogramą mokame šešis litus, kai parduotuvėje kiaulienos kilogramas kainuoja apie penkiolika litų. Prekybos centruose jau atpratome apsipirkti. Kadangi gyvename iš minimalių algų, mums prabanga tapo – eilinė parduotuvė. Nes ten parduodamo maisto su didžiuliais antkainiais tiesiog neįperkame“, - sakė šiaulietis Rimas.
Dėl piniginę plėšančių kainų dauguma lietuvių ketina imtis priemonių. Galėję pasirinkti keletą atsakymų variantų, dažniausiai apklausos dalyviai pripažino ieškantys pigesnių produktų ir pigesnių parduotuvių, antras pagal populiarumą atsakymas buvo aktyvesnis apsipirkimas turguje, trečias - maisto raciono keitimas.
Vėl į Lenkiją - apsipirkti
Lietuvoje prasidėjus ekonominei krizei, daugelis gyventojų pigesnių maisto produktų važiuodavo pirkti pas „broliukus“ lenkus. Beveik visi per televiziją matėme milžiniškas lietuvių eiles Lenkijos prekybos centruose. Kurį laiką tas apsipirkinėjimo bumas Lenkijoje buvo nurimęs, bet dabar, kai šoktelėjo produktų kainos, lietuviai vėl traukia pigesnės duonos į gretimą šalį. Be to, apsiperkančių gali daugėti, nes artėja didžiausios metų šventės, per kurias reikės ir stalą padengti, ir artimuosius apdovanoti.
Apsipirkimo keliones rengiančių agentūrų darbuotojai aiškina, kad nuolat į gretimą šalį pirkti vykstantys lietuviai mažiau naudojasi agentūromis, nes jau žino populiariausias apsipirkimų vietas, tad persėdo į nuosavus automobilius.
Maistas - didžiausia išlaidų grupė
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sakė, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus ir kai kurie jau nebeturi rezervų dar pasispausti.
„Mūsų atliktas namų ūkių biudžeto tyrimas parodė, kad išlaidos maistui per pastaruosius dvejus metus pernelyg smarkiai nesiskiria, nors kainos keitėsi, tai reiškia, kad žmonės rinkosi pigesnius maisto produktus. Jeigu palyginimui žiūrėtume į drabužių ar avalynės išlaidų eilutes, tai ji gerokai sumažėjo. Tai lėmė mažėjusios šių prekių kainos ir tai, kad žmonės atsisakė nebūtiniausių išlaidų“, - sakė ji.
Maisto išlaidos lieka didžiausia šeimos išlaidų dalimi. Per mėnesį šioms išlaidoms skiriama apie 34 procentai šeimos biudžeto.
„Kiek mes bekalbėtume, maistas yra didžiausia išlaidų grupė šeimos biudžete. Natūralu, kad tie, kurie turi vidutines ir aukštesnes pajamas, dažniausiai turi taupymo rezervą, tačiau tai būtų sunku pasakyti apie mažas ir labai mažas pajamas gaunančius žmones. Skaičiuojama, kad didesnes pajamas gaunančių žmonių maisto krepšelyje dabar yra 20 procentų, o anksčiau būdavo net 30 procentų nebūtinųjų pirkinių“, - sakė ji.
Norint išvengti nereikalingų pirkinių, patariama apsipirkti eiti kartą per savaitę, pavalgius, peržiūrėjus turimas atsargas, parengus pirkinių sąrašą ir nustačius išlaidų limitą.
Apklausos rezultatai
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75-erių metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai.
Tyrimo rezultatų paklaida - 3,1 procento.
Ar pastebėjote, kad pabrango dauguma maisto produktų? (procentais)
Taip - 93,6. Ne - 6,4.
Ar brangstantis maistas keičia jūsų vartojimo įpročius? (procentais)
Renkuosi ir rinksiuosi pigesnius produktus, pigesnes parduotuves, mažiau pirksiu brangesnių produktų - 74,9. Daugiau produktų perku/pirksiu turguje - 41,8. Keičiu ir keisiu maisto racioną - 24,5. Mažiau valgau ir valgysiu - 14,9. Važiuoju ir važiuosiu apsipirkti į Lenkiją - 7,6. Nieko nekeisiu - 12,2.
Vaida SKIRMANTIENĖ
