Vaiko poelgis ir sugebėjimas nepasimesti stresinėje situacijoje sujaudino ir Bendrojo pagalbos centro operatorius, ir vietos policijos pareigūnus.
Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, bendruoju pagalbos numeriu 112 vaikas paskambino antradienį 14.48 val.
„Labai susijaudinęs vaikas pranešė namuose radęs negyvą tėtį. Savo gyvenamosios vietos adreso jis negalėjo pasakyti, teigė gyvenantis soduose. Pagal skambinančiojo vietos nustatymo duomenis matėsi, jog skambinama iš vieno Jonavos rajono kaimo, esančio Šilų seniūnijoje, todėl informacija apie įvykį perduota Kauno apskrities policijai bei medikams“, - „Jonavos žinioms“ sakė Bendrojo pagalbos centro atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė.
Į nelaimės vietą nuvykę medikai ir policija rado vyrą, kurį, kaip teigiama, buvo ištikęs epilepsijos priepuolis. Jam vietoje suteikta medikų pagalba. Paaiškėjo, kad pagalbą išvietė maždaug aštuonerių metų berniukas.
Nelaimė įvyko vyrui būnant namuose ir einant prie televizoriaus, todėl sūnus pamanė, kad jo tėvą nutrenkė elektra.
Pasak V. Juozevičiūtės, tai - ne vienintelis atvejis, kai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 skambino ir apie nelaimę pranešė vaikas.
„Tokių skambučių iš tiesų gauname. Vaikai skambina norėdami pranešti apie tėvus ištikusią nelaimę, gaisrą, smurtą namuose, konfliktus ar muštynes viešoje vietoje.Kadangi skambinančių žmonių amžiaus neklausiama, todėl ir vaikų amžiaus specialiai nesiteiraujama, nebent, ramindami vaiką, to pasiteirauja operatoriai.
Kolegos pamena įvykį, kai prieš keletą metų skambino dar visai mažas, ikimokyklinio amžiaus vaikas, kuriam galėjo būti kokie 5 ar 6 metukai. Jis skundėsi, kad negali prižadinti mamos. Pasisekė, kad vaikas galėjo pasakyti namų adresą – jo mamą tąkart pavyko išgelbėti.
Tai akivaizdus įrodymas, kaip svarbu, kad vaikas žinotų „stebuklingą“ telefono numerį 112, kuriuo drąsiai skambintų pakliuvęs į bėdą. Taip pat labai svarbu, kad vaikas žinotų namų adresą – tokiu atveju pagalbos tarnybos atvyktų greičiau ir joms netektų klaidžioti“, - pasakojo V. Juozevičiūtė.
BPC operatorių teigimu, su vaikais dažnai būna lengviau bendrauti nei su suaugusiaisiais. Jie atidžiai klausosi operatorių klausimų, į juos atsakinėja, o BPC operatoriai, kiek įmanoma, stengiasi vaikus nuraminti, padėti suvaldyti įtampą ar išgąstį.
Jei reikia, operatoriai bendrauja su paskambinusiu vaiku iki pagalbos tarnybų atvykimo, pataria, ką daryti (pvz., klausytis, ar nesigirdi policijos mašinos signalo, bėgti pasitikti atvykstančių gaisrininkų ir pan.).
„Berniukui iš Jonavos rajono taip pat buvo patarta pasiskambinti mamai, nes jis teigė turintis jos telefoną, ir pranešti apie namuose įvykusią nelaimę“, - sakė V. Juozevičiūtė.
