Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Tą vieną akimirką Žemėje viskas tampa lygu. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia.
„Lygiadienio metu saulė teka tiksliai rytuose ir leidžiasi tiksliai vakaruose. Nueidama virš žemės paviršiaus puse savo kelio, o antrą puse savo kelio keliauja po žeme. Jei stovėtumėme atviroje vietoje, matytume, kaip du pasauliai, šviesos ir tamsos, dalinami į dvi lygias dalis. Na ir ši diena tampa atskirties tašku mūsų kalendoriuje“,– kalbėjo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Šaltojo sezono reiškiniai užgrius po mėnesio
Nuo šiol diena bus trumpesnė už naktį ir prasidės rudens reiškiniai, bus tamsiau, žvarbiau. Sinoptikų žiniomis, orai kaip tik ir subjurs būtent nuo šios dienos.
„Galime pastebėti, kad per rudens lygiadienį, kuomet gamta tik pradeda apmiršti, dar rudens požymiai yra ne tokie ryškūs, bet po mėnesio, jau spalio pabaigoje viskas pasikeis. Jau lapai bus nukritę, paukščiai bus išskridę ir t.t. Toks žemiškų reiškinių ryškus pokytis saulei peržengus tą brūkšnį po mėnesio pasireiškia. Nes pavasarį šilumos trūksta žemei, o rudenį jos jau būna prikaupusi žemė, jau po lygiadienio“,– kalbėjo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Šeštadienį vasara mutantė Lietuvą jau ketina palikti, temperatūra kris per dešimt laipsnių, sulauksime lietaus, darganų. Šie rudeniški orai truks ir visą kitą savaitę, tad po jų gali atkeliauti ir Bobų vasara.
„Šeštadienį vasara traukiasi, bus temperatūros kritimas. Ta temperatūra kris per dešimt laipsnių mažiausiai, taip kris ir laikysis, o paskui ir dar žemesnė bus. Tai mes galiausiai sulaukėme jau to rudens lietaus, kas yra labai gerai gamtai. Yra natūralu, kad rudenį ateina lietus, gyvajai gamtai to lietaus labai reikia, miškai perdžiūvę, grybai nedygsta.
Tai lietus lis gal ne nuolatos, bet visą laiką bus taip, kad vis palis, daugiau mažiau. Jau ieškom guminių botų, striukės, skėčio“, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Pasikeitęs gyvenimo ritmas
Būtent po rudens lygiadienio darbai persikelia iš lauko į namus.
„Žinoma, šiuolaikiniam žmogui, kuris gyvena pagal kitą ritmą, technologijų darbai į namus sąlyginai persikelia, jei mes turime savo daržą, sodą, tai žmogus tą jaučia, bet jeigu žmogus sėdi prie kompiuterio ir toliau dirba tuos pačius darbus, mes galime šito ir nepajausti, nors šviesos pasikeitimą jaučia. Vaikai labai jaučia, eina į mokyklą ir mato, kad darosi vis tamsiau. Žmogus, aišku, negali šitos šviesos nejusti, nes šviesa ir tamsa ir šiandien mums yra labai svarbūs dalykai“, – kalbėjo J. Vaiškūnas.
