Instituto direktorių slaptu balsavimu birželio 10 d. rinks instituto taryba, kuri paprasta balsų dauguma vadovą išrenka iš profesorių arba docentų.
T. Janeliūnas: valstybė menkina socialinius mokslus
Rinkiminius debatus pradėjęs T. Janeliūnas sakė, kad institutui atėjo iššūkių metas. „Mes pripratę turėti geriausius studentus, tačiau situacija keičiasi. Tam turi įtakos demografinės tendencijos bei valstybės švietimo politika“, - sakė kandidatas. Anot jo, nemažai studentų atbyra dėl valstybės deklaruojamo požiūrio į socialinius mokslus, neva juos baigęs jaunuolis gali sunkiai tikėti gauti darbą ir panašiai. Tai pat mažėja stojančiųjų ne tik į bakalauro, bet ypatingai į magistro studijas, o iš užsienio ateinantys studentų yra per mažai, kad trūkumo būtų galima nejausti.
„Negalima žlugdyti socialinių mokslų, nes tai yra ryšys tarp valstybės ir visuomenės. Jei kažkas sako – iš ko gyvens valstybė, jei visi studijuos socialinius mokslus, tai galiu pasakyti, kad be socialinių mokslų nebus valstybės“, - sakė T. Janeliūnas.
Savo programoje kandidatas akcentavo studijų kokybės gerinimą, personalo stiprinimą, ryšių su užsienio universitetais ieškojimą, neformalų ugdymą, bendruomenės kūrimą.
„Buvome geriausi, turėjome geriausių dėstytojų kolektyvą, tačiau pastaruoju metu nemažai dėstytojų renkasi kitas švietimo įstaigas. Mes turime užtikrinti, kad pas mus būtų geriausi dėstytojai“, - sakė T. Janeliūnas. Jis siūlo tikslingai orientuoti skatinimo, motyvacinę sistemą.
doc. T. Janeliūnas savo programoje skelbia, kad institutui reikia veržlumo ir progreso, o ne inertiško plaukimo pasroviui, ne bėgimo paskui kitus ar bandymo vien tik reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir iškylančias problemas. Anot kandidato, reikia akivaizdaus, kryptingo judėjimo pirmyn ir tam būtina skirti žymiai daugiau pastangų, nei dabar.
„Jei nebus progreso – mes palaipsniui nunyksime, mus užgoš kiti. Jei nebus akivaizdaus judėjimo pirmyn, mumis nebetikės ne tik kiti, bet ir mes patys. Jau dabar dažniau esame tik atskiri individai, kiekvienas su savo asmeniniais interesais, o ne vieninga bendruomenė. Todėl trūkinėjantys ryšiai ilgainiui tiesiog išblaškys skirtingomis kryptimis“, - rašoma T. Janeliūno programoje.
Dabartinis vadovas susirūpinęs komunikacija
Dabartinis instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas savo rinkiminėje programoje buvo abstraktesnis, akcentavo savo per penkerius vadovavimo metus pradėtus darbus, inicijuotus pokyčius. „Po penkerių metų matau, ką buvo galima daryti kitaip, pokalbiai su studentais bei kitais Alumni nariais buvo labai naudingi. Mano vertybės nesikeičia, vienų jų – tai akademinė laisvė. R. Vilpišauskas džiaugėsi, kad, jei būtų perrinktas, su juo liktų ir daugumo jo dabartinės profesionalios komandos narių.
Jis pabrėžė, kad antroje kadencijoje daugiau dėmesio skirtų komunikacijai su išore apie vykdomą aktyvią veiklą bei vidinei komunikacijai, kad būtų mažiau nesusikalbėjimo. R. Vilpišauskas taip pat kaip ir kitas kandidatas pažymėjo, kad būtina aktyviau megzti ir stiprinti ryšius su užsienio universitetais, įtraukiant studentus bei dėstytojus.
„Prieš penkerius metus gavęs daugumos Tarybos narių pasitikėjimą, ėmiausi realizuoti savo pasiūlytus principus ir prioritetinius darbus. Ir tada, ir dabar man svarbiausi buvo ir yra akademinės laisvės, darbo komandoje, tarpusavio pagarbos bei argumentavimo kultūros, profesinės etikos, efektyvaus valdymo ir asmeninio integralumo principai. Prieš penkerius metus įvardijau stiprintinas TSPMI veiklos kryptis: plėtoti mokslinius tyrimus, įskaitant nacionalinio konkursinio finansavimo išnaudojimą, intensyvesnio dalyvavimo bendruose su kitų šalių tyrėjais projektuose plėtojimą, TSPMI ekspertizės sklaidą už Lietuvos ribų, ES finansuojamų tyrimų plėtojimą, gerinti studijų kokybę, į mokslinius tyrimus anksčiau įtraukiant jau studijuojančiuosius, labiau susiejant doktorantų studijas su atliekamais tyrimais, stabilizuoti ir subalansuoti finansavimą, įskaitant studijų formų ir studentų skaičiaus santykio peržiūrą, mažinant neakivaizdinių studentų skaičių, ir Instituto veikloje skirti daugiau dėmesio politikos analizei, o ne tiesioginiam dalyvavimui politikoje.
Atsisakėme neakivaizdinių studijų organizavimo, nors tai tebekelia finansinių iššūkių. Esu įsitikinęs, jog, ruošdami būsimus Lietuvos lyderius, turime mokyti juos ir pačių lyderystės įgūdžių, orientuotis ne tik į tarptautinių santykių, politikos analizės ar politikos teorijos žinias ir analitinius įgūdžius, bet ir ugdyti lyderystės, efektyvaus ir etiško veikimo viešojoje politikoje, pokyčių valdymo įgūdžius. Dažnai būtent tokių įgūdžių reikia norint sutelkti politinę bendruomenę ar konkrečią organizaciją bendram veiksmui ir iškeltų vizijų bei tikslų praktiniam realizavimui. Manau, jog neatskiriama VU TSPMI misijos dalis yra prisidėti prie šalies politinės kultūros kaitos ir lyderystės ugdymo“, - rašoma R. Vilpišausko rinkiminėje programoje.
Nuomonės išsiskyrė dėl politikos
T. Janeliūno paklaustas apie geriausią ir reikšmingiausią sprendimą, R. Vilpišauskas sakė, kad tai buvo sprendimas naikinti neakivaizdines studijas, nors tai iki šios neigiamai atsiliepia instituto finansams. Blogiausio sprendimo kandidatas tiksliai neįvardino, sakydamas, kad tai susiję su personalo vadyba.
Ką T. Janeliūnas darytų, kad pagerintų tarptautiškumą išreiškiančių rodiklius, kandidatas sakė, kad rezultatų galima būtų tikėtis nebent po dvejų metų. Vienas iš jo matomų būdų tai padaryti – bent vienos bendros su užsienio universitetu programos sukūrimas.
Kandidatų nuomonės išsiskyrė politikos analizės (policy) ir tiesioginio dalyvavimo politikoje (politics) klausimu. Pasak R. Vilpišausko, institutas neturėtų siųsti dviprasmiškų signalų, todėl jis atsisako kai kurių renginių, pavyzdžiui, prezidento rinkimų vakarą nesilankė rinkiminiuose štabuose. Tuo tarpu T. Janeliūnas teigia, kad balansą išlaikyti reikia, tačiau instituto populiarumas slopsta ir dėl to, kad institutas nedemonstruoja savo kompetencijų, o tai daryti reiktų, kaip ir reaguoti į politines aktualijas.
Kandidatai, paprašyti įvardinti po tris stipriausias viena kito kaip vadovo savybes, nebuvo linkę girti. T. Janeliūnas Sakė, kad R. Vilpišausko stiprybė slypi nuosaikume, kompromisų ieškojimas bei patirtis akademiniuose reikaluose. R. Vilpišauskas pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, kad T. Janeliūnas stipriosios vietos – Facebook paskyra, drąsa ir optimizmas.
R. Vilpišauskas teigė, kad savo antroje kadencijoje keistų kai kuriuos savo darbo principus, pavyzdžiui, rašytų mažiau mokslinių darbų ir labiau susitelktų ties sistemos kūrimu. T. Jeneliūnas išnaudotų instituto galimybes.
