Mėnulis ne tik taps kruvinuoju jau šiąnakt, bet ir pasieks artimiausią tašką prie Žemės. Tad reginys iš tiesų yra įsimintinas.
Pasak Space.com, pirmą kartą per 150 metų bendras Mėnulio užtemimas bei artimiausias Mėnulio priartėjimas prie Žemės įvyks tą pačią dieną.
Mėnulis būna didelis dėl to, kad jis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382900 km. Arčiausiai žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas perigeliu, o tolimiausias – apogėjumi.
Saulės, mėnulio ir Žemės išsirikiavimas truks vieną valandą ir 16 minučių, ir jis bus matomas prieš sausio 31 dienos aušrą visoje Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje, Havajuose ir Kanadoje.
Tiems, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Azijoje, Rytų Rusijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, „super kruvinasis Mėnulis” bus matomas 31-osios vakare.
Ar reiškinys labai retas?
Nors rytų pusrutulio gyventojai paskutinį kartą stebėjo „kruvinąjį super Mėnulį” 1982 m., vakarų pusrutulio gyventojai regėjo jį tik 1866 m.
Pasak žurnalo „Sky” ir „Teleskope”, paskutinį kartą šis reginys buvo pastebėtas 1982 m. Gruodžio 30 d., Europoje, Afrikoje ir Vakarų Azijoje.
Šis reginys įvyko ir Mėnuliui būnant perigelyje, todėl jis buvo ypač ryškus.
Paskutinis, Šiaurės Amerikoje regėtas, Mėnulio užtemimas įvyko 1866 m. kovo 31 d. Tačiau tą dieną mėnulis buvo netoli apogėjaus, tolimiausiame taške nuo Žemės.
