„Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų, taip pat ir atvirkščiai. Tiesa, šios dienos pažymėjimas nėra populiarus lietuvių liaudiškoje tradicijoje; diena populiaresnė rytų slavų tradicijose, kur siejama ir su pavasario šaukimu, pavasario pradžia“,– kalbėjo Dalia Senvaitytė.
Be orų spėjimų senoliai laikydavosi ir kitokių papročių.
„Kad būtų geras javų derlius, rytų Lietuvoje buvo paprotys šeimynai iškepti 40 bandelių. Žemaičiai per šią šventę vengdavo kur toli nuo namų važiuoti, antraip su kaimynais, o gal ir saviškiais teksią pyktis“,– kalbėjo prof. etnologas Libertas Klimka.
Beje, šeštadienį didelių šalčių nežadama. Šils iki 2-3 laipsnių šilumos.
Laukiame grįžtančių paukščių
40 paukščių dienos pavadinimas sufleruoja, kad diena susijusi su paukščiais, jų grįžimu. Manoma, kad būtent 40 paukščių rūšių šiandien turėtų parskristi iš tolimųjų kraštų.
„Sakoma, kad apie kovo 10-tą gimtinėn parskrenda 40 paukščių rūšių. Tai daugiausia tie mažieji giesmininkai. Ar suras paukšteliai naujai padarytų ir medžiuosna įkeltų inkilų? Beje, meistrauti berniukai seniau ir pramokdavo, inkilėlius darydami. Galima čia parodyti savo išmonę, meninę nuovoką, padirbdinant niekur nematytą namelį paukštukui. Svarbu tik angos dydį ir inkilo gylį išlaikyti tokius, kokius pataria ornitologai – paukščių žinovai“,– kalbėjo prof. L. Klimka.
Bažnytiniame kalendoriuje diena taip pat minima
Bažnytiniame kalendoriuje kovo 10-oji yra Keturiasdešimties kankinių diena.
„Legenda pasakoja apie urve uždarytus, bado mirčiai už tikėjimą pasmerktus pirmuosius krikščionis. Lietuviai mano, kad tai atsitikę kažkur prie Kijevo“,– mini prof. L.Klimka.
40 dienų laikotarpis yra giliai įsišaknijęs į daugelio žemdirbiškos kultūros tautų paprotinį kalendorių.
„Etnologai yra pastebėję, kad bene visoje indoeuropietiškoje kiltyje pagrindinės šventės viena nuo kitos nutolusios būtent tokiu tarpu. Žmogus fiziškai ir dvasiškai pavargsta nuo kasdienybės, tad retsykiais reikia kokio ypatingesnio išgyvenimo ar pasilinksminimo. Tačiau 40 dienų tarpas galėjo susidaryti ir formuojantis tradiciniam žemdirbių kalendoriui. Jo pradžių pradžia – laiko skaičiavimas pagal mėnulio fazes. Pirminis ciklas – devynerių mėnesių, labai svarbus gyvybei ateiti į šį pasaulį. Antrasis žingsnis tobulinant kalendorių – mėnulio periodą įtarpuoti į saulės ciklą. Neužmiršus devintuko reikšmės, metus imta ir sudalyta į devynias dalis, – išeina beveik po 40 dienų“,– pridūrė prof. L.Klimka.
