Gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas (ŠN) – labai rimta būklė, kuri dažnai atneša ankstyvą mirtį.
„Širdies nepakankamumas nėra atskira liga, o jos baigtis, kai sutrinka širdies funkcija. Tai gali praeiti, kartotis, tad situacija gana sudėtinga. Šiuo metu Lietuvoje yra 150 tūkst. širdies nepakankamumu sergančių pacientų. Pusė šių pacientų numiršta per metus nuo diagnozės nustatymo. Tai išties didžiulė problema, apie kurią reikia kalbėti daugiau“, – konstatavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ŠN sergančio asmens prognozė yra blogesnė negu sergančiojo inkstų vėžiu, kiaušidės, krūties vėžiu.
„Be to, populiacija sensta, daugėja gretutinių patologijų, vis geriau mokame gydyti miokardo infarktą, todėl sergančiųjų širdies nepakankamumu daugėja, tarp jų – ir jaunų pacientų, kurių populiacijoje yra apie 2 proc.
Liga jaunėja, nes daugiau asmenų patiria miokardo infarktą jauname amžiuje, atvykstama per vėlai, kai nebegalima atverti kraujagyslės, širdies raumuo jau būna nukentėjęs. Yra daug miokardito (raumens uždegimo) atvejų, kurie reikalauja didelės kontrolės, kad neišsivystytų širdies nepakankamumas. Tai tikrai bus problema, manau, net epidemija“, – konstatavo J. Laukaitienė.
Įtarti širdies nepakankamumą ne visada paprasta
Kalbėdama apie ŠN sukeliančias priežastis pašnekovė išvardijo jų galybes, tačiau esminė jų – pažeidžiamas miokardas (širdies raumuo).
„Gali būti tiesioginė miokardo pažaida dėl ūminio infarkto, širdies raumens pažeidimo, gali būti alkoholinė kardiomiopatija, chemoterapijos taikymas onkologijoje gali lemti toksinę miokardo pažaidą“, – komentavo J. Laukaitienė.
Liga jaunėja, nes daugiau asmenų patiria miokardo infarktą jauname amžiuje, atvykstama per vėlai, kai nebegalima atverti kraujagyslės, širdies raumuo jau būna nukentėjęs.
Jos aiškinimu, taip pat liga gali vystytis dėl širdies ritmo sutrikimų, arterinės hipertenzijos, nenormalių apkrovos būklių, esant įgimtoms ar įgytoms širdies ydoms. ŠN gali sąlygoti ir gretutinės būklės – skydliaukės ligos, anemija, inkstų funkcijos nepakankamumas.
„Jauname amžiuje dažniausia priežastis yra ūminis koronarinis sindromas, kurį sukelia ūminis miokardo infarktas, lėtinė vainikinių arterijų liga.
Vyresniame amžiuje dažna priežastis yra ir padidėjusio kraujospūdžio liga, inkstų funkcijos nepakankamumas, besikartojantys prieširdžių virpėjimo paroksizmai, turimos gretutinės patologijos – skydliaukės ligos, anemija, metabolinis sindromas, nutukimas, cukrinis diabetas.
Yra ir genetinis polinkis, kitos retos patologijos, taigi turime būti budrūs, nes daug patologijų gali lemti širdies funkcijos pablogėjimą“, – dėstė gydytoja.
Apie širdies nepakankamumą gali nė neįtarti
Paklaustas, ar gali pacientas iš esmės būti sveikas, bet jam būti diagnozuojamas širdies nepakankamumas, kardiologė patikino, kad taip būna.
„2 proc. pacientų apskritai yra besimptomiai. Bet nereikia pamiršti kompensacinių mechanizmų, kol viskas yra ramu. Tačiau visada gali atsirasti paleidžiamasis veiksnys, kuris gali sąlygoti, kad „išlįs“ ir paūmės širdies nepakankamumas.
Ši liga jau yra tokia – tik atsisveikini su pacientu, o jis jau, žiūrėk, stovi prie tavo durų, taigi ligai būdinga banguota eiga.
Gal tai bus naujas įvykis – ūminis miokardo infarktas, ūmus širdies ritmo sutrikimas, net nėštumas gali paskatinti anemiją, skydliaukės patologijas. Galbūt bus piktnaudžiavimas alkoholiu, onkologinė liga ir taikomas spindulinis gydymas ar chemoterapija.
Visa tai gali sukelti nebylų kairio skilvelio funkcijos sutrikimą, kuris taps byliu. Beje, infekcija (labai dažnai – pneumonija) lemia, kad būklė paūmėja“, – atkreipė dėmesį ji.
Kokie signalai pavojingi?
Sergantieji širdies nepakankamumu paprastai dažniau nei įprastai jaučia dusulį, greičiau pavargsta. Vis tik gydytoja pastebėjo, kad dažnai šios ligos požymiai – dusulys, karkalai, tinimai – nėra specifiniai, tad įtarti apie ŠN ne taip paprasta.
„Kadangi simptomai ir požymiai nėra labai specifiniai, dažnai galima suklysti. Dažniausiai būna nuovargis, dusulys įprasto fizinio krūvio metu, po to tas dusulys atsiranda ir ramybės būsenoje, galbūt klojant lovą, o kartais dėl dusulio tenka atsikelti naktimis, pasėdėti. Gali būti kulkšnių tinimas, bendras silpnumas, pilvo pūtimas, nuovargis, nenorėjimas nieko daryti.
Kita vertus, kaip žinia, dusulys gali atsirasti ir esant plaučių ligai, minėtoms skydliaukės ligoms, anemijai. Gali padidėti pilvo apimtis, būti skausmingos kepenys, daktaras išklausyti karkalus, gali būti įsitempusios kaklo venos – taigi galimi labai įvairūs ir kartais visai nespecifiniai simptomai, kurie leistų įtarti širdies nepakankamumą“, – vardijo J. Laukaitienė.
Kai jau yra įtariamas ŠN, tokį pacientą šeimos gydytojas turi siųsti kardiologui, kuris atlieka mažesnio ar didesnio sudėtingumo tyrimus. Labai svarbu ne tik diagnozuoti ligą, bet ir nustatyti jos priežastį – tam vėlgi prireikia daugybės tyrimų. Tik tada galima skirti gydymą.
„Įrankius padėti šiandien turime puikius, kurie neleidžia progresuoti širdies nepakankamumui ir net turi grįžtamąjį efektą – iš blogos būklės ji kiek pagerėja. Net turime ir įrankį tiems pacientams, kuriems dažnai paūmėja širdies nepakankamumas.
Nes ši liga jau yra tokia – tik atsisveikini su pacientu, o jis jau, žiūrėk, stovi prie tavo durų, taigi ligai būdinga banguota eiga. Taigi esame turtingi, galime padėti, esmė yra vaistų vartojimas ir gretutinės patologijos, kas kartais riboja galimybes skirti gydymą“, – kalbėjo kardiologė.
Būtina riboti vandens kiekį
Ji kartu prisiminė ir turėtą jauniausią pacientą, kuriam tebuvo 19 metų. „Jam buvo įgimta patologija – dilatacinė kardiomiopatija (širdies raumens liga), o pervargimas, didelis fizinis krūvis, alkoholis paskatino ligą. Apie ligą jis nieko neįtarė, bet jam pavyko dovanoti 10 metų“, – prisiminė J. Laukaitienė.
Be kita ko, gydytoja pabrėžė, kad sergant ŠN labai svarbu laikytis tinkamo gyvenimo režimo. Vienas jų – ribojamas išgertų skysčių kiekis:
„Sergantis širdies nepakankamumu turėtų išgerti ne daugiau kaip 1,5 litro vandens, bet tai yra ir sriuba, arbata, obuolys, agurkas. Visur šiuose produktuose yra skysčiai, taigi to grynojo vandens lieka tik kokios trys stiklinės.“
Žinojimas nuo ligų neapsaugo
Laidoje diskutuota ir apie tai, kad nors, atrodytų apskritai gyventojų edukacijos, galimybių rasti informacijos daugėja, širdies ir kraujagyslių ligų taip pat daugėja.
„Kodėl? Žinojimas ir darymas yra du skirtingi dalykai. Žadu daryti, bet kada – neaišku. Skaitome, žinome ir galime komentuoti, bet nieko nedarau. Taigi žinojimas neapsaugo nuo ligos.
Sergantis širdies nepakankamumu turėtų išgerti ne daugiau kaip 1,5 litro vandens, bet tai yra ir sriuba, arbata, obuolys, agurkas.
Nėra taip paprasta sau kažko atsakyti, ko labai norėčiau – valgyti sūriai, nerūkyti, nevartoti alkoholio, sportuoti, mažinti kūno masę, žiūrėti, ką dedu į burną, kokia mano juosmens apimtis. Visa tai nėra taip paprasta“, – pastebėjo J. Laukaitienė.
Pasak jos, juk geriau daug kam norėtųsi grįžus po darbo skaniai pavalgyti, išgerti taurę vyno, bokalą alaus, ramiai pabūti, bet ne skanaujant tortą kalbėti apie svorio problemas.
„Medicinoje, viskas, kas skanu ir malonu, dažniausiai yra draudžiama. Taigi reikia būti labai valingam ir sąžiningam. Žmogus gali viską suvaldyti, kartais patys nesuvokiame, kiek daug galime, bet tiesiog nemylime savęs“, – pastebėjo gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
