Lietuva išlieka labai didelės rizikos šalimi – mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje.
„Lietuva pagal ŠKL rizikos grupes priklauso labai didelės rizikos šalių grupei, nes registruotas didelis mirtingumas nuo šių ligų“, – konstatavo gydytoja kardiologė Jolita Badarienė.
Mato ne vien juodas spalvas
Tiesa, ji teigė, kad ne viską galima piešti vien tamsiomis spalvomis – remiantis Higienos instituto (HI) duomenimis, mirtingumas nuo ŠKL šiek tiek mažėja.
„Žiūrint į bendrą dinamiką, nuo 2016 m. matėme mažėjantį mirtingumą, tačiau COVID-19 pandemijos metu jis buvo laikinai sustojęs – buvo apsunkinta galimybė patekti pas specialistus, galbūt patys žmonės bijojo važiuoti į ligonines. Bet nuo 2020 m. vėl matome mirtingumo nuo ŠKL mažėjimo tendenciją.
HI duomenimis, Lietuvoje mažėja mirčių nuo ŠKL tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonių. Lyginant 2015 ir 2023 m. matoma, kad mirtingumas buvo mažesnis 421 vyru ir 186 moterimis. Tuo metu mirtingumas nuo aterosklerozinės kraujagyslių ligos per paskutinius metus tarp darbingų vyrų sumažėjo 211, moterų – 86.
Viena iš priežasčių, kaip pavyko tai pasiekti, – šiuo metu vykstanti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa. Kalbėti su žmonėmis apie rizikos veiksnių įtaką tikrai verta. Aišku, mirtingumo negalime pakreipti staiga, tam reikia laiko“, – pastebėjo gydytoja.
Gali pasitikrinti daugiau žmonių
Nors kardiologai apgailestauja, kad finansavimas prevencinei širdies ir kraujagyslių ligų programai šiemet buvo gerokai nurėžtas, J. Badarienė džiaugėsi, kad galimybių pasitikrinti žmonėms daugėja.
„Atnaujinus programą išsiplėtė galinčių pasitikrinti žmonių skaičius – programoje dabar gali dalyvauti visi 40–60 metų amžiaus žmonės“, – kalbėjo J. Badarienė.
Nors dalyvaujančiųjų programoje aktyvumas padidėjo, tačiau, gydytojos teigimu, jis nėra pakankamas: „Pasitikrina daugiau moterų, o jos, kaip įrodyta aktyviau tikrinasi sveikatą, noriau dalyvauja.“
Jei žmogus nesiims veiksmų, tik užsidės pliusiuką, kad nuėjo pas daktarą, tai būtų labai didelė klaida.
Pašnekovė akcentavo, kad prevencinė ŠKL programa nukreipta į rizikos veiksnių išaiškinimą ir korekciją, tad vien nueiti pasitikrinti nepakanka.
„Jei žmogus nesiims veiksmų, tik užsidės pliusiuką, kad nuėjo pas daktarą, tai būtų labai didelė klaida. Reikia padaryti konkrečius žingsnius, kad būtų sumažinta savo asmeninė rizika, o po to – ir rizikos grupė populiaciniu mastu. Koreguojant rizikos veiksnius, informuojant visuomenę, galime tikėtis sumažinti bendrą mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pabrėžė kardiologė.
Turi atskirą eilę pas kardiologus
Pašnekovės aiškinimu, apsilankius pas gydytoją ir jam įvertinus paciento būklę, šis turėtų laikytis numatytų rekomendacijų ir toliau pasitikrinti periodiškai priklausomai nuo rizikos lygio.
„Asmenys nenori kreiptis į gydytoją. Jei nuėjo vieną kartą, atrodo, jau pakanka, bet programa labai gerai padaryta, kad būtų bendradarbiaujama tarp šeimos gydytojų ir kardiologų. Šeimos gydytojai pasikviečia pacientą, komanda paruošta, atliekami tam tikri tyrimai, įvertinama paciento kardiovaskulinių ligų rizika ir tie, kurie priklauso labai didelės rizikos grupei, siunčiamas išsamiai ŠKL paslaugai pas kardiologą.
Jei nustatoma labai didelė rizika, šeimos gydytojas siunčia gydytojui kardiologui. Pakartotinai tokiam pacientui tenka apsilankyti vėl po 6 mėn. pas šeimos gydytoją – įvertinti, ar tinkamai koreguojami rizikos veiksniai, ar laikosi sudaryto gydymo plano. Toks asmuo pas kardiologą patenka tik po 4 metų. Jei nustatoma didelė rizika, pas šeimos gydytoją privalu apsilankyti po 2 metų, o jei nustatoma maža vidutinė rizika, pas šeimos gydytoja turi apsilankyti po 4 metų“, – kalbėjo J. Badarienė.
Efektyviai koreguojant rizikos veiksnius, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką galima sumažinti 80 proc.
Nors daugelį piktina ilgos eilės pas kardiologus ir tai neprideda entuziazmo kreiptis pasitikrinti profilaktiškai, gydytoja nurodė, kad pirminė programa turi savo atskirą eilę:
„Bet kuriuo atveju pirminės prevencijos pacientai yra tie, kurie galėtų laukti. Nes pas šeimos gydytoją jie jau būna nuėję, paskirtas tam tikras planas, tad kol sulauks kardiologo konsultacijos, jau gali vadovautis tuo, ką paskyrė šeimos gydytojas.“
Reikia sankcijų, jei nenoriai tikrinasi?
Nors žmogus sudalyvauja prevencinėje programoje, iš esmės tik nuo jo priklauso, kiek jis nuspręs keisti gyvensenos įpročius ir, esant poreikiui, vartoti vaistus.
Vis dažniau prabylama, kad nesitikrinant prevenciškai ar nesilaikant gydytojo jau paskirtų rekomendacijų, galėtų grėsti kažkokios sankcijos. Gydytojai šį klausimą paprastai adresuoja sveikatos politikams, tačiau pasvarsto, kad prie to galbūt vertėtų prieiti.
„Sankcijų kol kas nėra, bet labai gera mintis, jei kas nors jas įvestų“, – pastebėjo J. Badarienė.
Ji teigė, kad apskritai tokią programą laikytų unikalia, mat nedaug šalių gali tuo pasigirti.
„O efektyviai koreguojant rizikos veiksnius, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką galima sumažinti 80 proc.“ – pastebėjo gydytoja.
Vis tik neretai bėda ta, kad dalis žmonių nė neįtaria, kad jau turi riziką susirgti šiomis ligomis. Ne veltui ŠKL rizikos veiksniai laikomi tyliaisiais arba slaptaisiais „žudikais“.
„Rizikos veiksniai būna nebylūs, o tada gali netikėtai ištikti kardiovaskulinis įvykis. Padidėjusios cholesterolio koncentracijos niekas nejaučia, tiesiog reikia fiziškai nueiti, pasidaryti lipidogramą ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Padidėjusio kraujo spaudimo, kaip bebūtų keista, dalis žmonių taip pat nejaučia. Didėjant spaudimui organizmas prie to adaptuojasi ir nejaučiama, kad kažkas negerai. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai – rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba. Visa tai koreguojant galima mažinti riziką“, – pastebėjo J. Badarienė.
Nėra širdžiai naudingos alkoholio dozės
Paklausta, ar matanti, kad augtų žmonių sąmoningumas, ar kitą kartą jie tik išklauso rekomendacijų, o vėliau į ligoninę jau atvežami su švyturėliais, gydytoja tvirtino, kad viskas labai individualu.
„Bet prošvaisčių matau. Man atrodo, kad daugiau asmenų įdomi jų sveikatos būklė, daug jų nori laikytis sveikos gyvensenos principų. Jiems rūpi jų pasiekti rodikliai, nes medicina yra kaip matematika – turime pasiekti konkrečių gairėse nurodytų gydymo tikslų, kad sumažintume riziką.
Būna, ir išprusę žmonės galvoja, kad reguliariai vartodami alkoholį apsisaugo nuo kardiovaskulinių ligų. Tai noriu pasakyti, kad nėra prevencinių alkoholio priemonių, nerekomenduojama jo vartoti.
Atvykus pasitikrinti profilaktiškai šeimos gydytojai ne tik įvertina rizikos veiksnius, išmatuoja ūgį, svorį, įvertina kūno masės indeksą, bet ir paklausia dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročių. Tai – teigiamas dalykas, nes kiti, būna, ir išprusę žmonės galvoja, kad reguliariai vartodami alkoholį apsisaugo nuo kardiovaskulinių ligų. Tai noriu pasakyti, kad nėra prevencinių alkoholio priemonių, nerekomenduojama jo vartoti“, – komentavo kardiologė.
Paklausta, kaip tuomet dėl raudono vyno vartojimo, pašnekovė patikino, kad tai – dar vienas mitas: „Tai – socializacija ir atsipalaidavimas, bet prevencijai netinka, širdžiai daug sveikiau tinkami mitybos įpročiai ir nueiti kilometrai.“
Ji pridūrė, kad, remiantis Europos kardiologų gairėmis, rekomenduojama apriboti alkoholio vartojimą iki mažiau nei 100 g per savaitę, nevartoti kasdien ir nesuvartoti viso kiekio per vieną dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
