Registrų centro audito rezultatai rodo, kad kelios įmonės nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų rugsėjo iš Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų gavo duomenų, kurių vertė pagal valstybėje galiojančius įkainius siekia 330 mln. eurų, tačiau ignoruojant tuo metu nustatytus duomenų teikimo įkainius, valstybei už tai sumokėta vos 740 tūkst. eurų, arba 0,22 proc. sumos.
„Tam tikra prasme buvo sukurtas šešėlinis Registrų centras, kai kelioms įmonėms, tarpusavyje susijusioms, buvo suteiktos išskirtinės sąlygos imti duomenis. Viena dalis buvo ta, kad netaikomi įkainiai, kurie turėjo būti taikomi – vietoje 27 centų buvo taikomi šešių, o kai kur net trijų centų įkainis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Masiulis.
Pasak jo, 2016-2017 metais sukurtoje schemoje iš viso dalyvavo keturios įmonės, viena kurių buvo registruota Estijoje. Pasak R. Masiulio, įmonių pavadinimai neatskleidžiami, nes šiuo metu tebevyksta tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo.
„Įmonės gavo startinę poziciją pradėti duomenų verslą ir jį vystyti, nes konkurentų joms nebuvo. Visoms kitoms įmonėms galiojo standartiniai tarifai“, – tvirtino ministras.
Auditas parodė, kad dėl netinkamos sudarytų sutarčių priežiūros, laiku nepakeistų jose numatytų duomenų teikimo įkainių ir neužtikrintos sutarčių kontrolės Registrų centrui buvo padaryta beveik 1,3 mln. eurų žala, kurią sudaro negautos pajamos už registrų duomenų teikimą. Dėl šias funkcijas vykdžiusių asmenų atsakomybės pateikti civiliniai ieškiniai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba tęsia pernai rugsėjį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis.
S. Urbanavičius: sunku įsivaizduoti, kaip buvo toleruojamas toks elgesys
Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius teigia, kad yra sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima toleruoti tokį neatsakingą elgesį su valstybės ištekliais.
„Nereglamentuotos duomenų teikimo procedūros, nepaskirti atsakingi asmenys, kontrolės stoka, sutarčių rengimo, pasirašymo ir vykdymo kontrolės tvarkų nebuvimas – dabar sunku įsivaizduoti, kaip galėjo būti toleruojamas ir praktikuojamas toks elgesys su valstybės ištekliais“, – spaudos konferencijoje sakė S. Urbanavičius.
Pasak jo, Registrų centras ėmėsi veiksmų ydingai praktikai užkirsti.
„Ėmėmės veiksmų, kad būtų užkamšytos nuo senų laikų paliktos spragos ir nustatytos aiškios duomenų teikimo tvarkos. Be to, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį mūsų iniciatyva dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam jau pateikta audito surinkta informacija“, – teigė S. Urbonavičius.
Šiuo metu Registrų centras ruošia naują paslaugų kainodarą, kuri bus orientuojama į duomenų teikimo būdus (popierinis, elektroninis, duomenų perdavimas iš sistemos į sistemą), pagal tai bus nustatyti atitinkami šių paslaugų įkainiai. Siekiama, kad tai sumažintų teikiamų duomenų kainą, ypač perduodant duomenis skaitmeniniu būdu.
Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius – pagrindinius valstybės registrus ir informacines sistemas. Juose kaupiami šaliai svarbūs duomenys, kurių pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos.
Pirmąjį praėjusių metų pusmetį Registrų centras uždirbo 2,334 mln. eurų grynojo pelno – 3,7 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais.
