Nors ekonominė situacija Lietuvoje šįmet šiek tiek pagerės, įsisenėjusios problemos – didžiulis nedarbas ir šešėlinė ekonomika - nesitrauks, pranašauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, remdamiesi 54 sėkmingai dirbančių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa.
Į šešėlį gena mokesčiai
Kas pusmetį atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2,8 proc., toliau didės eksportas, nuo 17 iki 15 proc. sumažės nedarbas, maždaug ketvirtadalis įmonių padidins savo darbuotojų atlyginimus. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šįmet padidės apie 4 proc. Tačiau, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko, manoma, kad apie 4 proc. augs ir kainos.
Labiausiai šalies gerovei kilti trukdo ir trukdys nedarbas bei šešėlinė ekonomika.
„Rekordines aukštumas per pastaruosius 13 metų pasiekusi šešėlinė ekonomika ir šįmet išliks apie 28 proc. BVP, - teigė V.Žukauskas. - Pernai bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdė apie 40 proc. ūkio vienetų, manoma, kad šįmet tokių bus apie 39 procentus“.
Pasak jo, šešėlį ekonomikoje daugiausia lemia mokesčių ir administracinė našta legaliam verslui ir jo per didelis reguliavimas.
Kad mokesčių ir reguliavimo našta turi didelį poveikį šešėliui, rodo ir jo struktūra (žr. diagramą), kuri nuo praėjusių metų rugsėjį atlikto tyrimo beveik nepakito. Trys didžiausios šešėlio dalys, sudarančios apie 80 proc., yra tiesioginė mokesčių vengimo pasekmė.
„Mokesčių naštos mažėjimas būtų veiksnys, kuris skatintų šešėlio išskaidrėjimą. Bet šiuo metu Vyriausybė to daryti neketina“, - apgailestavo V. Žukauskas.
Vyriausybė pažadus pamiršo
Instituto viceprezidento Giedriaus Kadziausko teigimu, per krizę sąlygos legaliam verslui dar labiau pasunkėjo, nors Vyriausybė dar 2009 m. buvo įsipareigojusi iki 2012 m. 30 proc. sumažinti verslui administracinę naštą.
„Buvo įvertinta, kad esama apie 2000 įvairių informacinių įpareigojimų, kuriuos įmonės turi pateikti valstybės institucijoms, vien su darbo santykiais susijusių įpareigojimų yra apie 300“, - vardijo G.Kadziauskas.
Tyrimo dalyvių nuomone, administracinė našta verslui per porą pastarųjų metų išaugo 4 proc. Nors Saulėlydžio komisija teikė daugybę pasiūlymų, kai kurie iš jų ir įgyvendinti, tačiau realaus palengvėjimo verslas iki šiol nepajuto.
„Vyriausybei lieka dar vieni metai pažadams įgyvendinti“, - priminė G. Kadziauskas.
Milijardas liks neištrauktas
LLRI viceprezidentas įsitikinęs, kad tuščios yra ir Vyriausybės ambicijos šiemet ištraukti iš šešėlinės ekonomikos milijardą litų per padidėjusias biudžeto įplaukas iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio.
„Tas milijardas yra “pakabintas„, viena vertus, ant gyventojų pajamų augimo, kad žmonės galėtų daugiau nupirkti akcizais apmokestintų prekių ir tokiu būdu sunešti daugiau į biudžetą. Kita vertus, valdžia tikisi užkirsti kelią kontrabandai, kad suveiks teisėsaugos institucijos“, - dėstė G.Kadziauskas.
Anot jo, pirmoji viltis nereali, nes gyventojų pajamos auga labai nežymiai, o akcizai Lietuvoje, palyginti su gyventojų pajamomis, labai dideli. Be to, žmonės nesmerkia kontrabandos - net 4 iš 10 gyventojų pateisina nelegalių prekių vartojimą.
„Kai žmonės įpranta prie gerokai pigesnių, bet tokios pat kokybės nelegalių prekių, sugrįžti vėl prie legalaus vartojimo yra ilgas kelias, - abejoja ekspertas. - Juolab kad akcizinių prekių rinka po truputį traukėsi ir iki krizės, tuomet, kai gyventojų pajamos kasmet po 15-17 proc. kildavo“.
Teismai kontrabandininkus tik paglosto
Pastaruoju metu sulaikomų nelegalių cigarečių kiekiai išaugo kone dešimteriopai. Tačiau legalaus tabako pardavimas nedidėja, mat daugiausia sulaikyta stambių siuntų, kurios per Lietuvą keliavo tranzitu į Europą.
Kaip teigia Lietuvos muitinės vadovas Antanas Šipavičius, nuo šiol muitininkai kartu su kitomis nelegalią prekių apyvartą kontroliuojančiomis tarnybomis daugiausia dėmesio skirs smulkiai ir vidutinei kontrabandai, kuri kelia didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikai.
Tačiau, pasak A.Šipavičiaus, visas pareigūnų pastangas nubraukia sučiuptiems pažeidėjams skiriamos neadekvačios nusikaltimui sankcijos.
„Išanalizavus 2009-2010 m. bylas dėl kontrabandos, paaiškėjo, kad užpernai vienos baudžiamosios bylos metu užkardytos žalos vidutinė suma buvo 200 tūkst. litų, paties tyrimo vidutinės išlaidos - 75 tūkst., o paskirta vidutinė bauda - 14 tūkst. litų, - sakė Lietuvos muitinės vadovas. - Praėjusiais metais vidutinė užkardyta žala - 550 tūkst. litų, tyrimo vidutinės išlaidos išaugo iki 124 tūkst. litų, bet paskiriama sankcija išliko tokia pat - 14 tūkst. litų“.
Pasak A.Šipavičiaus, tokios neadekvačios bausmės kontrabandos bylose tėra tik pridėtinės išlaidos nelegalioje logistinėje grandinėje, ir kontrabanda taip tik skatinama.
Alia ZINKUVIENĖ
