Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža.
Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc. apklaustųjų nuo 18 m. iki 49 m. eina į darbą jausdami peršalimo simptomus, o būtent tokio amžiaus žmonės ir sudaro didžiąją mūsų visuomenės dalį. Taigi, kodėl dauguma darbuotojų pro pirštus žvelgia į savo sveikatą ir ją ignoruoja?
„Dar prieš pradedant projektą „Sergu atsakingai“ mūsų įžvalgos tyrimo metu pasitvirtino, jog yra itin daug žmonių, ligai užklupus einančių į darbą ir netausojančių nei savo, nei kitų sveikatos. Nepriklausomai nuo amžiaus, darbo, socialinės padėties ar kitų faktorių kaltas ne tik sergančiųjų neatsakingas požiūris į sveikatą. Matome, kad aplink yra daug žmonių, kurie net skatina nekreipti dėmesio į negalavimus, o nemažą dalį darbuotojų taip pat kausto baimė dėl savo darbo vietos“, – sako iniciatyvos „Sergu atsakingai“ iniciatorė ir „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
Darbdavių požiūris – įtaka darbuotojo sveikatai
Nors darbdaviai deklaruoja atsakingą požiūrį į sirgimą užpuolus epidemijoms, tyrimai rodo, jog jų teiginiai nesutampa su darbuotojų tvirtinimai.
„Ne paslaptis, kad dažnai neatsakingą sirgimą darbovietėje gali lemti daug nerašytų taisyklių, keliančių abejonių, ar tikrai ten vyrauja kultūra, leidžianti žmogui sirgti ir neiti į darbą. Žinoma, tokiose situacijose taip pat daug kas priklauso nuo darbdavio požiūrio į sergantį darbuotoją.
Kartais atrodo, jog laisva darbo diena ir tos dienos neatliktos užduotys gali padaryti įmonei žalą. Vis dėlto jei vertinsime, kiek žalos vėliau gali sukelti sirgimas savaitę ar daugiau ir jau ne vieno darbuotojo, o dalies kolektyvo, poveikis nesulyginamas. Taigi, būtent dėl šios priežasties vertėtų pagalvoti net iš finansinės pusės, kad geriau izoliuoti vieną sergantį nei vėliau užkrėsti būrį kolegų.
Be abejo, žvelgiant ne tik iš finansinės pusės, kitas svarbus aspektas – žmogiškasis faktorius. Manome, kad žmogiško požiūrio į darbuotoją ugdymui taip pat būtina skirti dėmesio“, – kalba Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
Iniciatyvos būtinumą patvirtina darbuotojų įpročiai
Norima atkreipti dėmesį, jog galbūt atsakingas darbuotojo požiūris į savo sveikatą gali priversti prieš kitus pasijusti nepatogiai, pakenkti darbui, tačiau privaloma sąmoningai galvoti ir net kartais pareikalauti laisvos darbo dienos.
Pasak „Sergu atsakingai“ iniciatorės, pasitvirtinus spėjimams dėl darbuotojų įpročių susirgus, šiuo projektu stengiamasi spręsti problemą keičiant pačių žmonių požiūrį, siekiant stabdyti virusų plitimą ir skatinant į tai žvelgti atsakingiau bei imtis prevencijos.
„Be abejo, prevencija yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant užkirsti kelią visoms įvardintoms problemoms. Pastebime, kad yra darboviečių, kuriose taikoma išankstinė apsauga nuo virusų, tačiau didžioji dalis, visgi, nepasitelkia net elementarių prevencijos priemonių.
Pavyzdžiui, kaukės, kurios mūsų šalyje visiškai nepaplitusios, yra vienas iš efektyviausių ir paprasčiausių būdų apsisaugoti, tačiau mes jų itin vengiame. Taip pat elementarios dezinfekcinės priemonės, užkertančios kelią iš lauko atnešamiems virusams tinkamas būdas, tačiau plačiai nenaudojamas. Taigi, šioje srityje dar mums yra kur tobulėti ir suvokti, kad net tokiomis minimaliomis priemonėmis galime sustabdyti sergamumo antplūdžius“, – sako „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
