Faktą, kad jau daugiau nei 20 metų Jungtinių Tautų sąrašuose esame Šiaurės Europos valstybė žino ne kiekvienas.
„Pribrendo reikalas sužinoti ir tai priimti. Manau, tai yra svarbus momentas savęs identifikavimo tam tikro. Matyt, yra toksai laikotarpis kai reikia save aiškiai identifikuoti. Ir mes tai darome ir tai džiugina“, - sakė Dovilė Krupickaitė, VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė.
Baltijos ir Skandinavijos šalių vienybės arba Baltoskandijos idėja ne veltui gali kelti lietuviams klausimų.
Štai ir kultūriniu, ir istoriniu aspektu Latvija, o ypač Estija palaikė kur kas glaudesnius santykius su Skandinavijos valstybėmis nei Lietuva. Bet trys Baltijos šalys sesės yra neskaldomas vienetas dėl bendros XX amžiaus istorijos. Tad atplėšti Lietuvą ir ją jungti prie Centrinės ar Rytų Europos būtų klaidinga. Bet yra ir paprastesnis paaiškinimas, kodėl daug kam senas Jungtinių Tautų sprendimas tik šiandien nuskambėjo kaip naujiena.
„Galbūt tokia naujiena nėra per daug reklamuojama, nėra apie tai kalbama. Politikoje įsitvirtinęs požiūris vis dar kartojamas, kad mes esam Rytų Europa. Arba geriausiu atveju Vidurio Europa. O kad mes esame Šiaurės Europa retai apie tai užsimenama“, - komentavo dr. Rolandas Tučas, Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytojas.
„Mums tai visų pirma yra labai svarbu psichologiškai ir mentališkai suvokiant, kad mes esame kartu su Šiaurės valstybėmis, kurios yra mūsų sąjungininkės Europos Sąjungoje ir NATO. Nesame toje posovietinėje erdvėje, kurią Rusija pateikia kaip savo įtakos zoną, kurią ji nori arba yra linkusi išsaugoti iki pat šių dienų.
Tai šiuo atveju tikriausiai yra mums sugrįžimo į Vakarus dalis, dalis to kelio, kurį mes pradėjome stodami į NATO ir Europos Sąjungą, bet kartu ir tęsime iki šiol“, - sakė politologas Linas Kojala.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže: