Lietuvai šį savaitgalį prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus pasienio kontrolę pasienyje su Latvija ir Lenkija, Pasienio kontrolės punktų direkcijai teks nuspręsti, kaip panaudoti pasienyje esantį nekilnojamąjį turtą.
"Iki šiol jokių konkrečių sprendimų dar nėra priimta. Minimaliai šildysime valdomus pastatus ir lauksime pasiūlymų iš suinteresuotų institucijų, galbūt savo pageidavimus pareikš privatūs investuotojai", - BNS sakė Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius.
Pasienio kontrolės postų direkcija valdo 3100 kvadratinių metrų patalpas Kalvarijų pasienio punkte ir 380 kvadratinių metrų patalpas Lazdijuose. Direkcijai taip pat priklauso pastatai esantys 10 Lietuvos ir Latvijos pasienio kontrolės postuose.
Pasak A. Tvaronavičiaus, kai kurie pastatai gali būti panaudoti privačiam verslui, turizmui ar vietinių bendrovių reikmėms.
"Esame užsakę studiją dėl pasienio kontrolės infrastruktūros ateities, tikimės, jog ji bus parengta iki metų pabaigos, tada ir galėsime priimtu sprendimus", - teigė direkcijos vadovas.
Jo teigimu, blogiausiu atveju - jei pasienio kontrolės postai nieko nesudomins - jie bus perduoti Valstybės turto fondui.
Tuo tarpu Estija trečiadienį paskelbė jau nusprendusi parduoti savo pasienio kontrolės postus kai šalis prisijungs prie Šengeno erdvės.
Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungs šį penktadienį.
Naujųjų Šengenos erdvės narių tapusavio sienų ir sienų su senbuvėmis kontrolė nuo penktadienio panaikinama sausumoje, o 2008 metų kovo 31 dieną - ir oro uostuose, taip sukuriant vientisą erdvę, kurioje judant netikrinami asmens dokumentai.
Šengeno zonai šiuo metu priklauso Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija, taip pat ne ES narės Islandija ir Norvegija. Penktadienį į erdvę įsilies Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.
