„(L. Zaikausko) skundas atmestas kaip nepagrįstas“, – BNS sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė – Baltaduonė.
Kontrolierės išvadoje konstatuota, kad L. Zaikauskas pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nurodė, kad teatro vadovo seksualaus pobūdžio elgesys pasireiškė prievartiniu bučiavimu, stipriu suėmimu ir priglaudimu prie savęs, priminimais apie „prievolę“ turėti lytinius santykius su juo po premjeros, grasinimais prarasti darbą.
Dokumente teigiama, kad toks elgesys buvo nepageidaujamas, užgaulus, o jo tikslas – sukurti pareiškėjai bauginančią aplinką, baimę prarasti darbą.
Garso įraše, kuris cituojamas tyrimo išvadoje, girdėti, kad aktorei pareiškus, jog ji „nemiegos“ su L. Zaikausku, šis pasakė: „ jeigu man tu esi nebereikalinga, tai nebereikalinga (...) sutarkim, pabūsi iki sezono pabaigos ir išeik, ir žinok, jei tu norėsi būti aktore, tai tik ne Lietuvoje. Visi teatrų vadovai turės užsirašę pavardę „(duomenys neskelbtini) “ (...). Tiesiog žinok, kad nė vienas teatro vadovas tavęs nepriims.“ Į merginos klausimą: „kodėl?“, vadovas atsakė: „nes aš taip noriu.“
„Tokie vadovo teiginiai suponuoja išvadą, jog jis tikslingai kūrė pareiškėjai bauginančią, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, su tikslu įgyvendinti savo seksualinio pobūdžio geismų patenkinimą. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog bauginimas yra viena iš manipuliavimo žmogumi priemonė“, – teigiama lygių galimybių kontrolierės išvadoje.
Tuometinis teatro vadovas L. Zaikauskas Lygių galimybių kontrolierės tarnybai paaiškino, kad skunde išdėstyti argumentai yra absoliutus šmeižtas jo atžvilgiu. Jis teigė, kad Vadovas nurodo, kad su aktore Erika Račkyte buvo dirbama ilgą laiką, jo režisuojamame spektaklyje „Mergaitės svajonė“ ji buvo vienintelė aktorė, todėl „kalbos apie seksualinį priekabiavimą, kurios pradėtos skleisti po labai ilgo laiko nuo repeticijų pradžios, yra nepriimtinos ir netoleruotinos“.
L. Zaikauskas tvirtino, kad kurdami spektaklį, aktoriai turi „išgyventi“ savo vaidmenį.
„Aktorių išreikšti teiginiai negali būti vertinami formaliai, nes kitaip nebūtų kūrybos. Teatro režisieriai dažnai patys lipa į sceną ir rodo aktoriams, kaip reikia pavaizduoti vieną ar kitą kuriamo personažo išraišką, jaučiamą emociją, kūno judesį. Skunde minimi veiksmai: „išsižiok“, „ateik čia“, šviesos užgesinimas, yra repeticijų fragmentai, o ne diskriminacija“, – tyrimo medžiagoje cituojamas dramos teatro direktorius.
Anot jo, E.Račkytė vaidino monospektaklyje apie šešiolikmetę merginą, kurios motiną užmušė suteneris, apie jos išgalvotą meilę, seksualinius troškimus, norą liestis, bučiuotis.
„Repeticijose buvo daug diskutuojama apie merginos elgesį, jos požiūrį į meilę. Vadovas pažymėjo, jog pasibaigus spektakliui jis užgesino šviesą ir beišeinant kalbėjosi su pareiškėja apie vieną iš spektaklio fragmentų – meilę, seksualinius jausmus ir pan., tačiau akcentavo, jog jis nėra jos nei bučiavęs, nei per prievartą jos suėmęs. Rašte teigiama, jog seksualinio priekabiavimo veiksmai buhalterių įmonėje suprantami vienaip, o kūryboje personažo emocijos negali būti vertinamos kaip diskriminacija lyties pagrindu. Vadovas teigia, jog niekada nesielgė su pareiškėja nepagarbiai ir seksualiai nepriekabiavo“, – nurodoma Lygių galimybių kontrolierės sprendime.
L. Zaikauskui gresia ir baudžiamoji atsakomybė – rugsėjį Panevėžio prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktorius kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.