Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos teismai gavo 10 seksualinio priekabiavimo bylų, 9 buvo išnagrinėtos, 7 asmenys nuteisti, 2 – išteisinti.
Prakalbo po daugelio metų? Bylos nebus
Advokatas Karolis Rugys naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad vadinamoji #MeToo banga atkreipė visuomenės dėmesį į seksualinio priekabiavimo problemas.
„Jos egzistuoja visuomenėje ir galimai padarė įtaką, kad nukentėjusiosios pradėjo ginti savo teises ir teismuose buvo pradėtos nagrinėti bylos dėl seksualinio priekabiavimo. Manau, iki tol daugelis nukentėjusiųjų nežinojo savo teisų, nesiėmė jokių veiksmų dėl jų gynimo, netikėjo, kad galima apginti savo teises. Tačiau negaliu pasakyti, kad ženkliai padidėjo bylų skaičius teismuose dėl seksualinio priekabiavimo“, – kalbėjo K. Rugys.
Ir Lietuvoje, ir pasaulyje ne viena seksualinę prievartą patyrusi auka apie savo išgyvenimus prabilo tik po kelių ar keliolikos metų. Pasak advokato, natūralu, kad praėjus ilgesniam laikotarpiui yra žymiai sudėtingiau įrodyti patį seksualinio priekabiavimo faktą.
„Tai labai apsunkina įrodymų rinkimą, sudėtinga rasti liudytojus, kurie prisimintų prieš kelerius metus įvykusius įvykius, rasti kitų įrodymų“, – sakė K. Rugys.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad už seksualinį priekabiavimą galima taikyti skirtingas atsakomybės rūšis – drausminę, civilinę, administracinę, o išimtiniais atvejais – baudžiamąją.
„Kiekviena situacija ir byla yra individuali, o jų baigtis yra priklausoma nuo joje surinktų įrodymų ir daugelio kitų aplinkybių. Manau, negalima vienareikšmiškai įvertinti tokių bylų baigties ar jų prognozuoti, nes kiekviena byla turi savo specifiškumą“, – tvirtino K. Rugys.
Teisininko teigimu, tam, kad seksualinis priekabiavimas būtų nagrinėjamas kaip baudžiamoji byla, nuo įvykio turi būti praėję ne daugiau nei 3 metai. Toks pats terminas galioja ir tuo atveju, jei auka norėtų prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Jei priekabiavimas įvyko anksčiau nei prieš 3 metus, tai, anot K. Rugio, teismas tokios bylos nesiims nagrinėti.
Pats K. Rugys dalyvavo keliose rezonansinėse seksualinio priekabiavimo bylose. Advokatas buvo aktorės Erikos Račkytės atstovas byloje, kurioje dėl seksualinio priekabiavimo buvo nuteistas buvęs Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Linas Marijus Zaikauskas.
K. Rugys gynė nukentėjusias buvusio Seimo nario, verslininko Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo byloje.
Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta visose instancijose, o vasario 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą – K. Pūkas lieka nuteistas dėl seksualinio priekabiavimo, taip pat jis pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo.
Vis tik, teismas kaltinamąjį pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie Seimo nario padėjėja-sekretore dirbusios moters, bet išteisino dėl priekabiavimo prie kitų trijų merginų, siekusių įsidarbinti į šias pareigas.
„Manau, sunkiausia tokiu atveju įrodyti patį seksualinio priekabiavimo faktą, surinkti įrodymus, nes dažniausiai tokio pobūdžio bylose būna tik netiesioginiai įrodymai, neturint jokių rašytinių, vaizdo ar garso įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų neteisėtą elgesį“, – pasakojo K. Rugys.
Pasak advokato, tokio pobūdžio bylos turi ir kitą aspektą – nukentėję asmenys patiria papildomų neigiamų išgyvenimų proceso metu, kuris paprastai užtrunka.
„Todėl reikia apsišarvuoti ramybe, tinkamai nusiteikti ir neprarasti pusiausvyros siekiant teisingumo“, – sakė K. Rugys.
Naujienų portalas tv3.lt neseniai aprašė naują seksualinio priekabiavimo atvejį Lietuvoje. Dvi merginos pasakojo apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesoriaus Rimo Maskeliūno galimą seksualinį priekabiavimą. Viena iš aukų pasakojo, kad profesorius ją užrakino vienoje universiteto laboratorijų, ją lietė, bučiavo ir ėmė nurenginėti. VGTU dėl šių incidentų pradėjo vidinį tyrimą.
Per TV3 Žinias apie tai buvo parodytas siužetas:
