2015 m. Niujorke priimta 2030 m. Jungtinių Tautų darbotvarkė – visoms šalims skirta visuotinė strategija, kurios tikslas – iki 2030 m. padėti panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi ir kurioje numatyta 17 plataus užmojo darnaus vystymosi tikslų.
Kaip Valstybės kontrolės organizuotoje konferencijoje „Signals 2017“ kalbėjo JAV Vyriausybės atskaitingumo institucijos vykdomasis direktorius strateginiams klausimams J. Christopheris Mihmas, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų prireiks naujo požiūrio ir modernių veikimo būdų.
„Tie 17 tikslų nėra pavieniai, negalime išsirinkti vieno ir jį vykdyti ar ne. Jie visi vienas nuo kito priklauso, nes nesėkmė viename iš jų gali neigiamai paveikti kitus“, - konferencijoje kalbėjo J. Ch. Mihmas.
Prioritetai – švietimas ir kova su skurdu
Konferencijos svečias akcentavo, kad vienas svarbiausių darbotvarkės prioritetų – švietimas. Tai natūralu, nes be kokybiško švietimo prastėtų ir skurdo situacija, augtų nedarbo lygis.
„Švietimui pagelbės ne viena programa ar iniciatyva. Svarbu užtikrinti, kad turėtume gerus mokytojus, kurie užtikrintų kokybišką mokymą ir gautų atitinkamai didelį atlyginimą. Reikia užtikrinti, kad vaikai galėtų mokytis gerose patalpose, kad galėtų eiti į mokyklą ir ten mokytis. Reikia išgryninti, kaip mes vertiname mokytojų darbo kokybę, kaip galime ją užtikrinti visiems moksleiviams“, - dėstė J. Ch. Mihmas.
Ne ką mažiau svarbesnė ir kova siekiant sumažinti socialinę atskirtį bei skurdą. Tai akcentuoja ir Lietuvos valdžia.
„Svarbiausias tikslas darbotvarkėje – panaikinti skurdą ir visas jo formas visur. Per pastaruosius 15 m. čia pasiekėme puikų progresą. Pasaulyje daugiau nei 700 mln. žmonių išbrido iš ekstremalaus skurdo. Tačiau vis dar yra daugiau nei 700 mln. itin skurdžiai besiverčiančių žmonių“, - sakė pranešėjas.
Pagelbės vieningas požiūris
Lietuvai norint pakirsti skurdo bei švietimo sistemos problemų šaknis, J. Ch. Mihmas siūlė kelis sprendimo būdus, vienas jų – skaidrus ir atviras biudžeto skirstymo procesas.
„Ieškokite progų ir galimybių piliečiams įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą nacionalinio biudžeto klausimais. Mūsų kolegos Lotynų Amerikoje tikrai pirmauja atverdami biudžeto planavimo procesą, viską aptardami kartu, diskutuodami.
Kuriant nacionalinį švietimo planą Brazilijoje, per 350 mln. brazilų apsilankė viešose diskusijose ir turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Tai nereiškia, kad dienos pabaigoje visi rasime bendrą sutarimą, bet svarbu, kad kiekvienas gaus progą būti išgirstas ir prisidėti“, - siūlė J. Ch. Mihmas.
Skaidrinti valstybės aparato veiklą padėtų ir informacijos viešinimas, kad gyventojai galėtų susipažinti su jiems rūpima informacija.
„Reikia užtikrinti informacijos prieinamumą ir viešinimą, kad žmonės galėtų pasiekti ne tik Valstybės kontrolės ataskaitas, bet ir visą ar bent jau kiek įmanoma daugiau valstybinės informacijos, kuri jiems svarbi“, - teigė pranešėjas.
J. Ch. Mihmas taip pat siūlo modernų požiūrį į valdžios veiklą – užuot susikoncentravus ties pavienėmis programomis ar iniciatyvomis, geriau tikslingai veikti pagal užsibrėžtus pasiekti rezultatus. Taip pavyktų užtikrinti geresnį bendradarbiavimą tarp sektorių, ministerijų ir kitų institucijų.
Galiausiai, pasak J. Ch. Mihmo, priimant bet kokį sprendimą jį reikia grįsti labai tiksliais duomenimis ir įrodymais, o ne prielaidomis. Tik taip bus galima išsikelti aiškius tikslus ir numatyti galimus rezultatus.
