Pirmadienį Vyriausybės nariai prakalbo apie karantino švelninimą ir kai kurių ribojimų panaikinimą. Kalbėta apie lauko slidinėjimo trasų, grožio salonų ir nebūtinų prekių parduotuvių atvėrimą. Tačiau iš šių pažadų išsipildė tik vienas – antradienį duris atvėrė slidinėjimo centrai.
Ekspertų taryba nusprendė nepritarti galimam karantino atlaisvinimui, dėl šios priežasties ministrų kabinetas karantino švelninimo klausimų posėdyje nesvarstė. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad dėl karantino švelninimo klausimų turi būti sutarimas tarp Vyriausybės ir jai patariančių ekspertų.
„Tai neturi būti vieno žmogaus sprendimas. Ekspertai, aišku, turi savo skaičiavimus ir savo matymus. Suprantu ir žmonių lūkesčius. <...> Manau, kad reikia ieškoti to sutarimo. Čia pritarčiau ir premjerei, kad sprendimus galima priimti labai greitai, bet už juos kažkas turės prisiimti ir atsakomybę.
Siekiant išvengti to vadinamo „jo-jo“ efekto, kad staiga atlaisvinus per daug veiklų, paskui nereikėtų greitu metu vėl jų griežtinti. Manau, kad tie sprendimai turi būti labai gerai apsvarstyti, išdiskutuoti tarp ekspertų ir Vyriausybės. Tik tuo atveju galima imtis kažkokių veiksmų“, – naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo J. Sejonienė.
Viešojoje erdvėje pasigirdo pasipiktinimo, kad valdžia netesėjo savaitės pradžioje duotų pažadų dėl karantino švelninimo. Po pirmadienį išsakytų pareiškimų, dalis smulkiųjų verslų jau ruošėsi atsidarymui, tačiau po sprendimo klausimo nesvarstyti, liko nusivylę.
J. Sejoniene pripažįsta, kad valdant pandeminę situacija, komunikacinių nesklandumų pasitaiko ir kartais valdantiesiems reikėtų atsakingesnės komunikacijos.
„Bet kita vertus, kitą kartą norisi pažadėti žmonėms tai, dėl ko nėra pilnai išdiskutuota“, – teigė politikė.
Geriau apsipirkti vienoje, o ne keliose parduotuvėse
Diskusijų visuomenėje kelia ir tai, kad didesni prekybos centrai prekiauja ne tik maisto prekėmis, bet ir ne pirmo būtinumo produktais. Tokio sprendimo kritikai teigia, kad taip diskriminuojamas smulkusis verslas ir proteguojami stambieji prekybininkai. Visgi J. Sejonienė palaiko dabartinė tvarką.
„Aš matau tokio ribojimo logiką. <...> Galbūt daugiau žmonių lankosi prekybos centruose, bet turime suprasti, kokia logika to mobilumo mažinimo. Žmogui yra logiškiau ir patogiau nueiti į vieną parduotuvę, kur jis gali įsigyti visas jam reikiamas būtinas prekes, negu jis tų prekių eitų per kelias parduotuves, kur tikrai to mobilumo mažinimo tikslo ir nepavyktų pasiekti“, – kalbėjo politikė.
Latvijoje taikytas ribojimas, kad prekybos centrai gali prekiauti tik maistu, tačiau negali pardavinėti kitų, pavyzdžiui, buitinių prekių. Seimo narė abejoja, ar reikėtų sekti tokia kaimynų praktika.
„Ar žmonėms bus patogiau, jei jie galės įsigyti tik tai maisto prekes, o, pavyzdžiui, jei jiems reikės įsigyti elektros lemputę, tame prekybos centre įsigyti jos negalės ir turės užsisakinėti internetu. Man ta priemonė atrodo visiškai logiška, taip, kaip ji buvo pritaikyta“, – įsitikinusi J. Sejonienė.
Padarėme didžiulį proveržį pandemijos valdyme
Pašnekovė tikino, kad, turint omenyje, kokioje situacijoje Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas pradėjo darbą, Vyriausybės darbą valdant pandemiją ji vertina labai gerai.
„Ar įmanoma dirbti be jokių klaidų? Jūs man parodykite nors vieną valstybę pasaulyje, kuri nebūtų tų klaidų padariusi“, – sakė J. Sejonienė.
Seimo narė priminė, kad prieš kurį laiką Lietuva buvo pirma Europoje ir viena pirmųjų pasaulyje pagal naujų užsikrėtimų skaičių, buvo fiksuojamas didžiulis mirtingumas ne tik dėl koronaviruso, bet ir dl kitų ligų, ligoninės buvo perkrautos.
„Kai kurie sprendimai gal ir galėjo būti kitokie, galbūt ateityje jie ir bus kitokie, gal ir komunikacija galėtų kitą kartą būti tikslesnė. Bet bendrai turime įvertinti, kad per labai trumpą laiką šalis padarė didžiulį proveržį pandemijos valdyme.
<...> Bet iš tos situacijos, kurioje pradėjo dirbti šita Vyriausybė, manau, priekaištų mažai, kas čia galėtų turėti. Nebent tik politiniais sumetimais“, – teigė J. Sejonienė.
Ji priminė, kad ne tik Lietuvoje galioja tokios griežtos karantino sąlygos, pavyzdžiui, Briuselyje nuo spalio mėnesio duris užvėrusios smulkiosios prekybos vietos ir grožio paslaugų salonai.
„Tikrai ne viena Lietuva yra nukentėjusi, ne tik Lietuvos smulkieji verslininkai, smulkiosios įmonės yra nukentėjusios. Visiškai suprantu žmonių nusivylimą, nuovargį ir finansinius nuostolius. Labai tikiuosi, kad greitu laiku situacija leis, Vyriausybė ir ekspertai sutars dėl tų priemonių. Jei jas bus galima taikyti, jas tikrai ir pritaikys“, – kalbėjo Seimo narė.
Visgi, anot J. Sejonienės, ir patys verslininkai turi įvertinti situaciją į savo galimybės ir kaip jie gali prisidėti prie pandemijos suvaldymo. Politikė bedė pirštu į problemą, kad griežto karantino metu kai kurie grožio specialistai paslaugas teikė nelegaliai.
„Tai parodo atsakingumą tų žmonių ir požiūrį. Jei yra kažkokia taisyklė, ją stengiamasi apeiti. Labai norėčiau, kad to būtų išvengta. Jei tie atlaisvinimai įvyks, kad tikrai tos įmonės, įstaigos gebėtų ir norėtų tas paslaugas teikti maksimaliai saugiai.
Kad išvengtume to „jo-jo“ efekto, kai atsidarius ir atsilaisvinus, vėl neišaugtų naujų atvejų skaičius, vėl nepadidėtų užimtumas ligoninėse, mirštamumas ir vėl nereikėtų uždaryti. Kad to išvengtume, reikia bendros atsakomybės. Ir valdžios, kuri priima sprendimus, ir tų žmonių, kurie tuos sprendimus įgyvendina“, – tvirtino J. Sejonienė.
