Anot valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, ūkininko statuso panaikinti neįmanoma. „Ūkininko ūkis yra ne toks, kurį gali nutraukti, nes jis sujungtas su asmens visu gyvenimu“, - sakė parlamentaras.
Būdamas Seimo nariu parlamentaras valdyti ūkio negali. „Yra įstatymai, mes jų turim laikytis, jeigu pats ūkininkas tą ūkį valdytų, tai galėtų kilti problema, bet jeigu jis laikosi reikalavimų, tai jokių problemų nekyla“, - mano R. Karbauskis.
Valstietis Petras Nevulis sako perrašęs įgaliojimus dėl savo ūkio žmonai. „Manau, kad to turėtų užtekti, nes kitokiu atveju neįsivaizduoju, kaip man toliau gyventi“, - sako parlamentaras. Jis teigia pats savo ūkyje nebūnantis, tačiau reikalus aptariantis telefonu. „Tikrai į ūkį nuvažiuoju labai labai retai, aišku, telefonais mes šnekam, bendraujam, o dirbti neturiu kada“, - pasakojo P. Nevulis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas nemato skirtumo tarp ūkininko ir verslininko. Parlamentaras teigia, kad reikia „žvelgti giliau“ - problemos kyla dėl mokesčių sistemos. „Ne paslaptis, kad didžiausi ūkininkai, kurie yra ir Seime, moka procentaliai labai mažus mokesčius, kai kuriais atvejais vos ne 0, tą rodo ir jų deklaracijos. Rodo ir statistikos duomenys, kad kuo didesnės pajamos, tuo mažesnius mokesčius sumoka. Ne absoliučiais dydžiais, bet procentiniais. Tai yra kritikuotinas ir keistinas dalykas, jeigu mes norime kovoti su nelygybe ir skurdu“, - mano socialdemokratas.
Linas Balsys į šią nuostatą žiūri neigiamai. „Išlieka nuostata, kad Seimo narys gali turėti pajamų iš savo ūkio ir sudarinėti sandorius. Ši vieta, kad jis gali sudarinėti sandorius, reiškia, kad žmogus iš esmės gali turėti savo ūkininko verslą“, - teigia parlamentaras. Anot jo, ūkininko verslas niekuo „nesiskiria nuo žmogaus, turinčio batų taisyklą“.
„Toks vienos grupės, kaip ūkininkai, išskyrimas, yra, mano manymu, nelogiškas niekuo nepagrįstas, o turint omenyje, kad šiame Seime yra turbūt keliolika ūkininkų, kurie oficialiai registruoti, tai rodo, kad skaidrumo šioje valdančioje daugumoje trūksta“, - mano L. Balsys.
Stambiems ūkininkams Linas Balsys pataria neiti į rinkimus ir į politiką ir arba išeiti iš ūkininkavimo. „Taip, kaip žmonės, kurie yra versle – jie išeina dažniausiai iš verslo, jeigu eina rimtai ir sąžiningai į politiką, ne tik perrašo žmonoms ir vaikams savo verslus, bet ir iš tikrųjų pasitraukia iš verslo. Tada eina į politiką“, - sako parlamentaras.
Tam pritaria ir liberalas Eugenijus Gentvilas. „Dabar jie bando išimties tvarka, pasinaudodami balsų dauguma, „pramušti“ privilegijas sau“, - sako parlamentaras. Anot jo, balsų dauguma tokį įstatymą priimti gali, tačiau tai vadina piktnaudžiavimu.
„Reikia leisti, kad žmonės žinotų iš tiesų, kokį turtą Seimo narys ir politikai valdo“, - mano Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, ūkio perrašymas žmonai tėra fiktyvus veiksmas. „Jeigu aš užrašau žmonai ir mano žmona nieko nedirbtų, netvarkytų dokumentų, bet aš vis tiek viską tvarkyčiau – ar nuo to rinkėjui geriau? Aš abejoju, tik absurdas dar vienas būtų“, - įsitikinęs parlamentaras.
Projekte taip pat numatyta, kad parlamentinei veiklai Seimo nariai kas mėnesį gautų po 1,7 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą. Tai reikštų grįžimą į prieš ekonominę krizę buvusią padėtį.
Tam nepritaria Algirdas Sysas. „Apie tai mes diskutavom visus tuos 20 metų, kol aš esu Seime“, - sakė A. Sysas. Anot jo, statistika rodo, jog ne visi Seimo nariai išnaudoja šias skiriamas lėšas.
Nuo 2008 metų Seimo nariams parlamentinei veiklai kas mėnesį mokama po vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumą (dabar apie 800 eurų). Nors sumažinimas numatomas tik vieniems metams, kasmet parlamentarai vis pratęsdavo jo galiojimą.
Eugenijus Gentvilas teigia, jog jam parlamentinių lėšų neužtenka, tačiau didinimui visgi nepritaria.
Siūloma įstatyme nustatyti, kad už šiuos pinigus politikai gali apmokėti padėjėjų pokalbius telefonu, biuro išlaikymo išlaidas, pirkti gėlių ir suvenyrų, kanceliarinių prekių, drausti automobilinį ir kt.
Naują įstatymo projektą dėl parlamentarų teisių ir pareigų parengusi darbo grupė taip pat pasiūlė, kad sostinėje ir 30 kilometrų nuo jos ribų gyvenamojo ploto neturintys politikai galės įsikurti Seimo viešbutyje, tačiau turės susimokėti už elektrą ir vandenį. Dabar visas komunalines viešbučio gyventojų išlaidas padengia Seimo kanceliarija.