Valstybės kontrolė Seimo Ekonomikos komitete pristatė valstybinio audito ataskaitą apie valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių grąžą valstybei. Viena pagrindinių iškeltų problemų – negalima efektyviai nustatyti, kada valstybės dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas yra tikslingas.
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad tarp valstybinių įmonių, kurių pagrindinis tikslas yra pelningumas, 2013-2015 m. pusė įmonių nesumokėjo nė euro dividendų. O 10 proc. savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdo veiklą, kuri yra niekaip nesusijusi su savivaldybių funkcijomis.
2017 m. I ketvirtį Lietuvoje buvo 118 valstybės valdomų įmonių. Jų bendras valdomas turtas – 9,3 mlrd. eurų, ten dirba daugiau nei 40 tūkst. šalies piliečių.
Savivaldybės valdomoms įmonėms įraitė dvejetą
Anot valstybės kontrolės, šiuo metu nepakankamai aiškiai nustatyti dalies valstybės valdomų įmonių tikslai ir skiriamas nepakankamas dėmesys šių įmonių organizavimui. Rekomenduojama apsispręsti dėl tikslų, turint savo valdomas įmones, numatyti poreikius, apimtis, atlikimo terminus, kriterijus, kurias įmonės priskiriamos vienai ar kitai grupei.
Kalbėdamas apie valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių naudingumą, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Dainius Kreivys siūlė pagaliau nustatyti savivaldybių įmonių veiklos gaires.
„Aš manau, jeigu mes esame dešimties balų skalėje su valstybės valdomomis įmonėmis kažkur apie 7, tai su savivaldybės esame ties 1-2. Viskas prasidėjo nuo paprastų valstybės valdomų įmonių gairių parengimo. Tą kelią reikia pradėti su savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis“, - posėdyje kalbėjo D. Kreivys.
Tuo tarpu komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas kėlė klausimą, kam apskritai reikalingos šios įmonės. Pasak Seimo nario, pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, ar tikslinga tokias įmones kurti, o tik paskui imtis jų steigimo.
„Apie savivaldybės valdomas įmones jūs minėjote – 271 įmonė, 2 proc. iš jų suneša 75 proc. pelno. Tai reiškia penkios įmonės. Klausimas, matant visą tą makabrišką, mano manymu, paveikslą, kai jūs kalbate apie tikslingumą, kokie tikslai yra keliami įmonei, ar jūs analizavote tikslingumą kitu aspektu – ar iš viso buvo tikslinga kurti valstybės ar savivaldybės valdomą įmonę? Mano manymu, tikslingumas prasideda čia – ar tikslinga kurti“, - klausė E. Gentvilas.
Savo ruožtu Valstybės kontrolės atstovai siūlė nustatyti periodinį valstybių ir savivaldybių valdomų įmonių vertinimą pagal kriterijus, kurie padėtų vertinti įmones ir jų naudingumą.
Išeitis – privatizavimas
Valstybės kontrolės duomenimis, įmonių valdybose netinkamai nustatomi veiklos rodikliai ir didžioji dalis įmonių nepasiekia joms nustatytų finansinės grąžos rodiklių. 2015 m. visoms įmonėms buvo nustatyta vienoda siektina grąžos norma, 2016 m. – individuali. Siūloma išsinagrinėti kiekvieną įmonę atskirai ir nustatyti atitinkančius realybę rodiklius.
Tačiau audito išvadas rengęs D. Kreivys mato paprastą išeitį – valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių privatizavimą.
„Dėl kitų įmonių, kurios nėra monopolinės, o konkurencinės, jos turi būti privatizuotos ir valstybė neturi sukti galvos dėl jų“, - siūlė Seimo narys.
