55 parlamentarų teikiamu įstatymu ketinama nustatyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas bei šeimos stiprinimo kryptis. Valstybės ir savivaldybių institucijos įsipareigotų rūpintis šeimos švietimus, kultūra, užtikrintų materialinį saugumą, padėtų apsirūpinti būstu, teiktų pagalbą krizę patiriančioms šeimoms, rūpintųsi šeimos sveikata ir kitomis sritimis.
Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas be didesnių diskusijų pritarė įstatymo projektui. Jei įstatymui pritars ir Seimas, jis įsigaliotų 2018 m. kovo 1d.
Stengsis suvaldyti demografinį nuosmukį
Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigia, kad įstatymo kūrimą paskatino prasta Lietuvos demografinė padėtis, kuriai spręsti būtinai reikia kompleksinių priemonių.
„Dėl prastos demografinės padėties, dėl senėjimo mes jau praradome beveik 300 tūkst. žmonių ir iki 2047 m. Valstybės kontrolė sako, kad prarasime dar virš 500 tūkst. Tai palikti tokią nekoordinuotą situaciją būtų tikrai neapdairu. Kadangi šeima yra gyvybės šaltinis, tai jos stiprinimui turėtų būti koordinuotos valstybės ir visuomenės pastangos. O tai turėtų būti apibrėžta norminiu aktu, kuriame numatytos pagrindinės kryptys ir įsipareigojimai, ką valstybė turėtų daryti“, - tv3.lt kalbėjo R. J. Dagys.
Įstatymu taip pat numatoma įsteigti tris atskiras institucijas, kurios rūpintųsi šeimų stiprinimu. Seimui atskaitinga Nacionalinė šeimos taryba formuos šeimos politiką ir veiks kaip patariamoji institucija. Prie Vyriausybės steigiama Šeimos politikos komisija derins ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, susijusią su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu. O savivaldybių lygmenyje dirbs Savivaldybių šeimos tarybos, kurios veiks kaip patariamosios institucijos.
„Jeigu žiūrėtume į vidurio Europos valstybes, tai šeimos politikai kuruoti yra atskiros institucijos ir ministerijos praktiškai. Pas mus gi šią sritį kuruoja trys žmonės, įskaitant ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Kadangi nėra pas mus atskiros ministerijos, pasirinktas kompleksinis sprendimas. Aišku, atsakinga už šeimos politiką lieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet, aišku, ji viena negali apimti visų sričių, nes ne vien tik socialinė sritis yra šeimos politika“, - apie naujas institucijas pasakojo R. J. Dagys.
Pasak Seimo nario, nors valstybė įstatymu įsipareigos padėti šeimoms, ji negali būti atsakinga už visų problemų sprendimą, bet turėtų suteikti sąlygas ir padėti spręsti šeimoms kylančias problemas.
Psichologas: yra daug sričių, kur dar turėtume pasitempti
Kad šeima – visuomenės pagrindas, tvirtina ir psichologas Edvardas Šidlauskas. Jo manymu, net nereikia abejoti, kad šiuo metu Lietuvoje šeimoms kaip niekada sunku – gimsta vis mažiau vaikų, daug šeimų skiriasi ir patiria krizes.
„Padėtis yra bloga. Jeigu ji yra bloga, ją reikia gerinti, jeigu mes norime išlikti. Tas įstatymas ta prasme yra labai aktualus ir svarbus. Imant analogiją su Vakarų kitomis šalimis, tikrai puikios sąlygos yra. Yra pinigai, yra lengvatos. Manau, tą procesą svarbu išanalizuoti detaliai ir silpnąsias grandis rekonstruoti arba susitirpinti. Pavyzdžiui, kodėl yra šeima, bet nėra vaikų? Arba kodėl yra vaikai, bet šeima suyra? Kodėl šeima emigruoja? Tai yra konkretūs klausimai ir yra konkretūs atsakymai, ką daryti“, - tv3.lt sakė E. Šidlauskas.
Tačiau psichologas atkreipia dėmesį, kad nepaisant valstybė pastangų, dar yra daugybė sričių, kur galima imtis priemonių stiprinant šeimas ir gerinant šalies demografiją. Viena jų – pagalba išlaikant vaikus.
„Dabar planuojami „vaiko pinigai“ – juokinga suma, mažiausiai dešimt kartų daugiau turėtų būti. Aš taip sakau, jeigu nebus vaikų, nebus Lietuvos, tai viskas turi tarnauti jiems, biudžetas, strategija. Nes jeigu to nėra, viso gero. Tai mano pasiūlymas būtų kelti vaiko pinigus, aišku, juos kelti protingai, o ne duoti kokiam tėveliui, kad jis juos pragertų. Kad to nebūtų, turi būti saugikliai, pavyzdžiui nemokami būreliai. Galbūt pagalba mokantis, specialūs pedagogai, kurie šiaip yra brangūs“, - siūlė psichologas.
Taip pat derėtų susirūpinti ir vyrų krizėmis, kurioms šiuo metu per mažai skiriame dėmesio, mano E. Šidlauskas.
„Ką galiu tikrai pasakyti, Lietuvoje yra didelis minusas, kad nėra programos, skirtos vyrams, nevaldantiems pykčio. Dauguma vyrų nemoka savęs kontroliuoti, išgeria, muša žmoną, vaikus, tada šeima suyra. Manau, svarbu vyrų konsultavimas, krizių centrai, reikia stiprinti tą dalyką, nes moterys, man atrodo, psichologiškai lankstesnės ir kažkiek brandesnės negu dauguma vyrų“, - kalbėjo E. Šidlauskas.
